|
„Eik nuo tautos
prie tautos” VASULIA RIDEN „TIKRAS GYVENIMAS
DIEVUJE” arba ŠVENČIAUSIOS TREJYBĖS GIESMĖS
AUTORIUS: DIEVAS („Mažoji, Aš Esu Autorius Atsišaukimų „Tikras Gyvenimas Dievuje".) TARPININKĖ - REGĖTOJA: Vasulia Riden (Vassula Ryden „Prawdziwe Życie w Bogu”, 1-14 t.) ŠALTINIS: Lenkų katalikų leidykla Vox Domini" (<http://www.voxdomini.com.pl /> Galima atsisiųsti: Ñêà÷àòü îòñþäà:
ĮVADAS Vasulia Riden gimė Egipte iš graikų tėvų, 1942 m. sausio 18 d. Ištekėjusi už diplomato per 16 metų apkeliavo daugelį šalių. Šiandien Vasulia turi du suaugusius sūnus, gyvena Šveicarijoje. Yra pravoslavų tikėjimo. Vaikystėje sapnavo pranašišką sapną, kuris ją ruošė sutuoktuvėm su Kristumi. Ji yra gabi dailininkė. Buvo prisirišusi prie pasaulio ir 30 metų netikėjo į Dievą ir nelankė bažnyčios. Ir tiktai 1985 m. jos angelas sargas pradėjo ją ruošti vykdyti svarbią Dievo užduotį. Toliau, vadovavimą jai perėmė Kristus. Ji pradėjo girdėti Jo Balsą, gyvena vien tik tai Jam. Meldžiasi kasdien šešias valandas, kurių metu, kalbasi su Dievu ir gauna apsireiškimus, kurie visame kame derinasi su Katalikų Bažnyčios mokslu. Ir, po ilgų tyrinėjimų, aukščiausio Vatikano II –jo Susirinkimo eksperto kun. prof. Rene Laurentino buvo pripažinti kaip tikri, nekeliantys abejonių. Jos gaunamus apsireiškimus pripažino ir Tikėjimo Kongregacijos tuometinis vadovas, kardinolas J. Ratcingeris, - dabartinis popiežius. Visų
kitų, čia pateikiamų apsireiškimų ištraukos yra pateiktos tik iš
šaltinių patvirtintų Katalikų Bažnyčios įpareigotų atstovų. Apsireiškimai
Vasuliai Riden, buvo jos rašomi į sąsiuvinius, iš kurių buvo išversti
maždaug 40 kalbų ir išleista jau 14 tomų, (nuo 1985 m. iki 2003 m.).
Jie yra vadinami: „True Life in God’ („Tikras Gyvenimas Dievuje”), o
nuo 108 sąsiuvinio Pats Dievas juos pavadino „Švenčiausios Trejybės
Giesmės”. Taigi, skaitykime juos, gaivinkime savo sielą dievišku maistu
ir negesinkime Dvasios. Sudarytojas _________________ Daug ko galima rasti svetainėje http://www.puslapiai.lt/ ir kitose panašiose, bet jokioje kitoje lietuviškoje interneto svetainėje, kaip pvz.: http://www.bernardinai.lt/ , ar http://www.xxiamzius.lt/ , ar http://www.katalikai.lt/ , ar netgi Medžiugorjes pranešimų kroatų katalikų arba lietuviškoje svetainėje http://www.medjugorje.lt/ jus nerasite tokios informacijos! /Pranešimai lietuvių ir rusų kalbomis!/ bei lenkų kalba: http://www.voxdomini.com.pl/ „Autorizuokite
viską, kas siejasi su Medjugorje!” „Negesinkite Dvasios. Neniekinkite pranašysčių. Viską ištirkite, kas gera palikite“. (1 Tes. 4, 19-21).
Jėzus – Vasuliai Riden – ir visiems (Ištraukos iš Jėzaus Kristaus apsireiškimų Vasuliai Riden) (Visos /šiuo metu 14/, Vasulios Riden knygos yra aprobuotos Popiežiaus Marijos Akademijos nario, Vatikano II–jo Susirinkimo eksperto kun. prof. Rene Laurentino ir išverstos į daugelį pasaulio kalbų) APSIREIŠKIMAI VASULIAI RIDEN IR - VISIEMS Pradžioje, t. y. 1986 m. 05. 08 d., apsireiškė angelas sargas, Danielius.
Danielius: - Danieliau, KAS tu esi? - Esu Danielius, Dievo tarnas. (Vėliau) - Taika tebūnie su tavimi. Šlovink Jahvę. Dievas daro stebuklus. Tikėk... Džiaukis, kad Jėzus Kristus pagydė tave. Melskis daugiau ir galvok, kokią reikšmę turi visa tai. Įsisąmonink to svarbą. Įsisąmonink, kad tau duodami nurodymai yra apsireiškimai iš DANGAUS, iš DANGIŠKOJO DVARO. Tai parašė JAHVĖ. Dominus, Seigneur... Dievas kalbėjo tau! - Jisai Pats? - Taip! Rašyk ramybėje. Aš įvykdžiau viską, ko Dievas norėjo, kad padaryčiau. Garbink Jahvę ir sek Jėzumi. Dievas rado būdą, pamokyti tave. Garbink Jį. Tai Dievo Dovana. Dievas padėjo tau ir taip darys visada. Danielius.” Ketvirta fazė 1986. 06. 09 - (..). „Saugosiu tave ir globosiu. Niekada nieko nebijok. (vėliau) - Tebūnie Dievui garbė. Niekada nebijok mirties. Pabaiga yra nuostabi. Garbink Tėvelį. Danielius.” 1986. 08. 24 - Ramybė tebūnie su tavimi. Gyvenk ramybėje ir džiaugsme. Aš suteiksiu tau ramybę. Aš padidinsiu tavo džiaugsmą. Aš dirbsiu su tavimi. Priimk Mane su meile. Aš esu tavo Ramybe. - Kas esi, kad kalbi Aš, Aš, Aš? - Esu Jėzus Kristus.” 1986. 11. 21 - „Ramybė su tavimi. Aš, Jėzus, pašaukiau tave. Būk ramybėje ir rašyk: Aš visada esu su jumis, o jūs Manęs nekviečiate. Matau, kaip pasikeitėte. Biurokratija paėmė viršų Mano Bažnyčioje. Paklausykite Mano iškankinto šaukimo: jūs parodote Mane kitaip, negu jus mokinau. Kai kurie iš jūsų naikina Mano Bažnyčią. Dūstu, matydamas jus, kaip griaunate tai, ką Aš pastačiau. Kaip gi galėčiau matyti visas jūsų nuodėmes ir nešaukti? Kaip galiu būti patenkintas, jeigu primenate Man fariziejus?... Kaip galite nemylėti vienas kito? Kaip galite garbinti Mane, jeigu pasidalinate ir atmetate. Aš nebuvau prikaltas prie kryžiaus tik už teisiuosius. Kad jūsų žvilgsnis praskaidrėtų, kad pamatytumėte Mano turtus!” 1986. 11. 22 - Nepasiduok apatijai. Demonai bando tave suvilioti. Tai Aš tave suformavau... Mano Planas jau nuo pradžios kėlė jų pyktį... Tai ateik gi, tęskime tavo mokymą. Dabar paklausyk ir saugokis balsų neeinančių iš Manęs. Būk budri, taip kaip dabar. Aš esu Jahvė, Visagalis Dievas. Tai Aš esu šių Atsišaukimų Autorius... Aš esu Ramybė. Dukra, dabar kai pamatei Mano Namų puikumą, pasakyk jiems apie tai. Eik skelbti Mano vaikams Mano pilną Šlovės Vardą. Nunešk jiems šį ramybės atsišaukimą. Kalbėk jiems apie Mano jiems paruoštą Stalą ir apie erdvę kokią dovanoja Mano Namai. Kalbėk, kad Aš - Jahvė, laukiu jų. Tegul ateina pas Mane, kad turėtų dalį Mano garbės... Aš - Dievas, myliu tave. Eik ramybėje, mylėk visas savo užduotis, mylimoji.” Jėzus apie Savo Motiną: (...) „'Broliai, seserys, ateikite! Tegul jus uždengia malonės skraistė Tos, Kuri yra pilna malonės. Ateikite, tegul mus apgaubia Karalienės Šviesa. Eikime, tegul mus apdengia šešėlis Tos, kurią apdengė Savo šešėliu Šventoji Dvasia.'... O, ateikite! Kol neužliejo jūsų nuodėmės tvanas! Įeikite į šią Arką, kuri gali jus išgelbėti. Nebūkite kaip jūsų Nojaus dienų protėviai, kurie nepaklausė... Ateikite, ir tapsite pažadėtos Tarpininkės vaikais, dėka pamaldumo, kuri Jai turėsite. Per pamaldumą Jai, būsite atiduoti Man. Kiekvienas pamaldumas į Jos Širdį bus padidintas ir kyla į Mane, nes mūsų vienybė yra tobula... Kaipgi būsite palaiminti grįždami prie pamaldumo garbinančio Jos Širdį! Ateikite pas Šią, Palaimintąją, Kuri parodo motinišką meilę Savo vaikams, parodo jiems kelią į Dangų. Ateikite pas Bendraatpirkėją, veikiančią kartu su jūsų Atpirkėju, kurios deganti Meile Širdis pasiaukojo, kad būtų perdurta dėl jūsų. Ateikite pagarbinti šią šviečiančią kaip Žiburys Širdį, visą degančią arti Mano Širdies. Kada sakote: 'Mums nereikia jos Širdies', žinokite, kad iš tikrųjų sakote: 'Mums nereikia Viešpaties Širdies!' Sužinok, silpnas žmogau, kad Mano Švenčiausioji Širdis ir Nekalčiausioji jūsų Motinos Širdis yra taip suvienytos, kad jų tobuloje vienybėje šios Dvi Dieviškos Širdys tampa Viena. ... Pasakyk Man, kurio kūrinio širdis yra panaši į Marijos Širdį? Nėra širdies panašios į Marijos Širdį. Tobula nuo pradžios, Nekalta nuo savo gimimo ir pilna Malonės, savo malone viršija malones, kurias gavo mano Angelai... Atėjau į šią Šventą Širdį, esančią Mano Švenčiausios Širdies atvaizdu bei panašumu, kad tapčiau Dievu-Žmogumi, kad vaikščiočiau jos kojų pėdsakais, ir kad vėliau Ji eitų su Manimi. Pasakiau, kad Ji ir Aš dalinomės viskuo - net Kryžiumi. Mūsų ryšys buvo toks gilus ir tobulas, kad mums nereikėjo kalbos: vieninteliu ir išimtiniu išraiškos būdu buvo Mūsų Širdys... ...Ji viską žinojo, apie viską žinojo dėka Savo mergaitiškos Širdies, nes turėjo Dievą ir Dievas Ją turėjo. Jos kasdienis maistas buvo Amžinojo Tėvo Valia. O, kūriny! Mano Siela giliai stebisi, kad tiek daug jūsų atmeta Jos Širdį! Mano Angelai dreba prieš tą dieną, kai Aš paskelbsiu šių žmonių kaltę! Bet jums, kurie Ją garbinote ir mylėjote, jos Širdies Vartai bus atverti, kad įeitumėte į Dangų. O Aš pasakysiu tau, kuris Ją myli ir garbini: 'Ateik! Tavo meile Jai buvo tokia didelė žemėje, kad gali įeiti į tavo namus ir giliai nusilenkti prieš Mano Šventą Šventovę.' Kūriny, šis Didelis Ženklas danguje - Moteris, apsisiautusi Saule, baime paralyžiuojančią demonus - šis Didelis Ženklas, kuris šviečia danguje, gąsdindamas Tamsybes, tai ne kas kitas kaip Mano Motina. Kaip kontrastą su tamsa iškėliau šią Švenčiausią Mergelę, kad būtų jums visiems šviečiantis ugnies Stulpas, vedantis jūsų žingsnius naktį, o - dieną - Saulė, apšviečianti jūsų siaubingas tamsumas”.
Sutrumpintai išversta iš leidyklos "Vox Domini" <http://www.voxdomini.com.pl/> interneto puslapio medžiagos (Apie save Dievo Motina sako taip (432 c) pranešimas kunigams): "Šio mano bendro su Jėzum išganymo vaisiai yra mano dvasinė motinystė. Būdama po kryžiumi - tame didžiame kančios lopšy - aš tapau, mano Sūnaus Jėzaus valia, jūsų Motina, tapau visų atpirktųjų, Bažnyčios ir visos žmonijos Motina". (O 43a) pranešime) – „Aš esu jūsų Motina ir Karalienė".) Visų Tautų Ponios Apsireiškimai Amsterdame: Bažnyčios pozicija Haarlemo - Amsterdamo diecezijos ordinaras Henrikas Bomersas ir jo vyskupas padėjėjas Jozefas Puntas 1996 gegužės 31 d. patvirtino viešą pagarbinimą, kurį galima teikti Dievo Motinai šiuo titulu: Visų Tautų Ponia. Titulas ‘Visų Tautų Ponia’ yra Amsterdamo apsireiškimuose, kuriuos gaudavo regėtoja Ida Peerdeman 1945-59 m. Kai Ida Peerdeman mirė 1996 m. birželio 17 d., turėdama 90 metų, vyskupas Bomers aukojo šv. Mišias ir pasakė homiliją apie ją. PASKUTINĖ DOGMA Tik paskelbus šią dogmą apie Mariją kaip Bendraatpirkėją, Tarpininkę ir Užtarėją, ant pasaulio bus išlieta Šventoji Dvasia ir įsiviešpataus tikra taika. 1993 m. buvo pradėta parašų po peticija rinkimo akcija, kurie vėliau buvo nusiųsti Popiežiui. Šios akcijos iniciatoriumi buvo pasaulietinis judėjimas „Vox Populi Mariae Mediatrici"! (Marijos Tarpininkės Liaudies Balsas), kurio pirmininkas yra amerikietis mariologas dr. Mark Miravalle, Steubenville pranciškonų universiteto dėstytojas (Ohaijas, JAV). Judėjimo globėjas yra šv. Maksimilianas Kolbė. Europoje jau nuo 1972 m.parašų po peticiją rinkimą vedė Austrijos dvasininkas tėvas Hermann Netter. Jau 1972 m. gegužės 17 d. jis perdavė 14802 parašus po peticija kardinolui Višinskiui, kad jis juos atiduotų popiežiui Pauliui VI-ajam. Tai buvo padaryta. O 1995 m. rugpjūtį tėvas Netter jau buvo surinkęs 46000 dvasininkų ir pasauliečių parašų. Viename iš apsireiškimų Idai Visų Tautų Ponia prašė: „Dirbkite ir prašykite šios dogmos! Melskite Šventąjį Tėvą šios dogmos”! 1997 m. Romos mėnesinis laikraštis "Inside the Vatican" (Nr. 6, psl. 60) pranešė, kad iki 1997 metų birželio po peticija pasirašė 5 mln. tikinčiųjų iš 150 šalių, tame tarpe 500 vyskupų ir 33 kardinolai. Pagal 2002 metų kovo mėn. duomenis, gautus iš Vox Populi Mariae Mediatrici Centro, peticiją jau pasirašė 7 milijonai pasauliečių, 550 vyskupų ir 45 kardinolai. DIEVO TAUTOS BALSAS Panašiai buvo, kai dar prieš dogmos apie Nekaltąjį Marijos Prasidėjimą paskelbimą 1854 m. gruodžio 8 d. Dievo Tauta nusiuntė popiežiui Pijui XII kitą peticiją prašydami paskelbti dogmą apie Dievo Motinos Paėmimą į Dangų. Gavus peticiją su daugiau nei 8 mln. tikinčiųjų parašų, 1950 m. lapkričio 1 d. ši dogma buvo popiežiaus Pijaus XII paskelbta. Tikimės, kad panašiai bus ir dabar, po Amsterdamo apsireiškimų ir jų tikrumo pripažinimo, bei surinkus pakankamai parašų po peticija. Taigi kiekvienas gali prisidėti prie šios Marijos pergalės prieš šėtoną. Tik tada Jos Nekalčiausioji Širdis triumfuos! Kol tai neįvyks, pergalės nebus. Marija Savo pasiuntinei pasakė: „Platink tai! Kitaip pasaulis nupuls. Priešingu atveju pasaulis pats susinaikins. Priešingu atveju nesibaigs karai karai ir naikinimas". PETICIJA Jo Šventenybei Popiežiui Prašant Popiežiaus definicijos Tiesos apie Mariją Bendraatpirkėją, Tarpininkę ir Užtarėją. Šventasis Tėve, Su meile kreipiamės į jūsų Šventenybę kaip mūsų Tėvą ir Kristaus Vietininką, su nuolankiai prašydami paskelbti iškilmingą pastovaus Bažnyčios mokymo atsišaukimą, susijusį su bendru Marijos dalyvavimu žmonijos atpirkime, kaip krikščionišką dogmą. Esame įsitikinę, kad tokia oficiali proklamacija atskleis visą tiesą apie Mariją - Tėvo Dukrą, Sūnaus Motiną, Šventosios Dvasios Sužadėtinę ir Bažnyčios Motiną. Savo maldose karštai meldžiame, kad Šventoji Dvasia palenktų Tave, Šventasis Tėve, iškilmingai paskelbti proklamaciją apie Mariją - Bendraatpirkėją, visų malonių Tarpininkę ir Dievo Tautos Užtarėją. Su giliausia pagarba ir atsidavimu, Vardas ir pavardė, adresas: 1............................................................................. 2............................................................................. 3............................................................................. TEOLOGINIS PAGRINDIMAS (sutrumpinta) Turime ypatingą privilegiją gyventi amžiuje, pavadintame Marijos Amžiumi. Dideli marijiniai centrai, tokie kaip Lurdas, Fatima, Gvadalupė, Jasna Góra, (Aušros Vartai, Medjugorje ir pan.), įvairūs Marijos judėjimai, parodo didelį meilės ir pamaldumo Šv. N. M.Marijai augimą... Iki šiolei Katalikų Bažnyčioje buvo apibrėžtos keturios pagrindinės katalikiškos dogmos Šv. N.M. Mariją: 1. Dieviškoji Motinystė. 2. Nekaltas Prasidėjimas. 3. Amžinoji Mergystė. 4. Jos garbingas Dangun Ėmimas. Dabar Bažnyčioje atėjo laikas, kad lemtingu marijinės eros momentu būtų paskelbta ir apibrėžta penktoji marijinė dogma, t. y. Jos vaidmuo kaip Bendraatpirkėjos, visų malonių Tarpininkės ir Dievo Tautos Užtarėjos. Marija savanoriškai bendradarbiavo vykdant Dievo išganymo planą. Mūsų Išganytojo Kryžiaus papėdėje (Jn 19, 26) gilios Marijos kančios, sujungtos su Jos Sūnaus Kančia, kaip sako mums popiežius Jonas Paulius II-asis, "buvo Jos indelis į visuotinio Atpirkimo reikalą" (Salvifici Doloris, 25 Nr). Šio ypač artimo dalyvavimo Kristaus atpirkime dėka, Išganytojo Motina yra pelnytai popiežiaus ir Bažnyčios vadinama Bendraatpirkėja. Reikia pastebėti, kad žodis Bendraatpirkėja nereiškia Marijos su Jos dieviškuoju Sūnumi lygybės, o tik ypatingą Dievo Motinos dalyvavimą Kristaus kančioje. Bažnyčia taip pat seniai naudoja Marijos - visų malonių Tarpininkės terminą. Kaip sakė šv. Bernardas: "Yra Dievo valia, kad visas malones gautume per Mariją." Marija, kaip Dievo Tautos Užtarėja, surenka Savo žemiškų vaikų prašymus ir atneša prie Sūnaus sosto danguje. Daktaras Markas Miravalle parašė knygą „Marija, Bendraatpirkėja, Tarpininkė, Užtarėja”, o popiežiaus teologas, kardinolas Luigi Ciappi O.P. parašė šiai knygai pritariančią pratarmę. Apie naują dogmą išsireiškė: „Dalinuosi viltimi su daktaru Marku Miravalle". Vox Populi Mariae Mediatrici (Interneto puslapis: http://www.voxpopuli.org/) arba: Marijos Tarpininkės Liaudies balsas yra tarptautinė pasauliečių organizacija, kuri užsibrėžė sau tikslą surinkti pakankamai parašų visame pasaulyje šiai naujai dogmai paskelbti. Prašymai - peticijos jau atplaukė iš viso pasaulio (Filipinų, Airijos, Malaizijos, Honkongo, Kinijos, Prancūzijos, Italijos, Anglijos, Rusijos, Peru, Olandijos, Vokietijos, Austrijos, Lenkijos ir beveik visų JAV valstijų. Jeigu jūs norite dalyvauti, uždedant mūsų Nekalčiausiajai Motinai ir Karalienei šią paskutinę karūną, ir, jeigu sutinkate su šia teologine argumentacija, pasirašykite šią peticiją kartu su šeima ir draugais bei atsiųskite ją šiuo adresu: Vox Populi Mariae Mediatrici c/o Queenship Publishing P.O. Box 220, Goleta, CA 93116 - USA Tel (800) 647-9882
Jėzus - Vasuliai Riden - ir visiems Austrija, 1987. 07. 07 „Vasulia, atsidūrusi prieš rūsčius išbandymus, nepamiršk apie Mano Būvimą. Esu šalia tavęs. Tikėjimas Mano dieviškais Darbais taip pat yra Manęs suteiktą Malone. Mano Darbai jūsų akyse neatrodo tinkamais, bet Aš esu Dievu: su kuo galit Manę palyginti? Su kuo galit palyginti Mano Darbus? Vasulia, kai matau, kiek daug Mano kunigiškų sielų neigia Mano Ženklus ir Mano Darbus, kai žiūriu, kaip priima tuos, kuriems suteikiau Mano Malonių, kad primintų pasauliui, kad Aš esu tarp jūsų - kenčiu... Prieš valią šios sielos kenkia Mano Kūnui. O! Jie neigia Mano Darbus, tuo būdu kuriant dykumą vietoj derlingų žemių! - Viešpatie, jeigu šios sielos neigia Tavo Darbus, tai tam turi būti kažkokios to priežastys! - Jos yra mirusios dvasiškai. Šios sielos pačios yra dykumomis ir kada pastebi kokią gėlę šioje didžioje dykumoje - kokią padarė - šoka į jos pusė, mindžioja ir naikina ją. - Kodėl? - Kodėl? Ši gėlė rėžia juos jų dykumoje. Šios sielos apsirūpina, kad jų dykuma liktų išdžiuvusi! Nerandu jokio šventumo šiose sielose, jokio. Ką jie gali Man paaukoti? - Apsaugą, Viešpatie! Apsaugą, kurios esmė tą, kad jie bijo deformuoti Tavo Žodį! - Ne, jos negina Manęs, - išsižada Manęs, kaip Dievo. Šios sielos neigia Mano Begalinius Veikimo Būdus. Jos neigia Mano Visagalybę, lygina save su Manimi. Žinai ką jie daro? Ragina pagonybę, daugina skaičių tų, kurie Manę plaka, didina dvasinį kurtumą. Jos negina Manęs, bet tyčiojasi sau iš Manęs! Nepaisant jų neigimo, labai norėjau joms padėti, kad ir jos iš savo pusės padėtų ir pamaitintų Mano avįs. Mylėk Mane Vasulia, garbink Mane, niekada neišsižadėk Manęs. - Niekada neišsižadėsiu Tavęs; niekada neišsiginsiu, neneigsiu, kad visi šie dalykai yra Tavo Darbai Viešpatie, netgi jeigu turėčiau mirti!" Apie Abelį ir Kainą V. Riden „Tikras Gyvenimas Dievuje" 1987.08.10 - „Jėzau? - Esu, Vasulia*, tai rugpjūtį pradėjau tave mokyti. Kažkuria prasme tai yra mūsų gimimas, džiaukis! Mylimoji, tai mūsų šventė, leisk Man uždėti ant tavęs meilės vainiką. Eikš, švęsk su Manimi. Leidžiu tau dabar eiti. Bet ateik pas Mane švęsti Mano Rugpjūčio. (...) Mūsų Švenčiausioji Motina 1987.08.14 - Och, Vasulia, leisk Man pasakyti tau, kas įvyks. Pagarbinsi Mano Sūnų. Dukra, maitinkis Juo. - O, Šventoji Marija, Tu visada pridėdavai man drąsos! Nuo pradžios buvai man atrama. Jaučiu didelę meilę Jai. Ji yra tokia motiniška! - Visada nešiok Mano medalikėlį, nes palaiminau jį ant tavęs. Tą akimirką puoliau veidu žemyn iš pagarbos Jai.
1987.08.14 - Mano Dieve, myliu Tave! - Vasulia, radai malonumą Mano Akyse. Klausyk ir rašyk. Šiandieninis Abelis gyvens. Klausyk vien tik savo Dievo. Abelis gyvens! Šį kartą Abelis gyvens. Mano mylimoji, pasaulis savo silpnybėje yra pripildytas Kainų. Ar galėčiau tai visada pakęsti, matant Mano Abelius smerkiamus bei Kainų žudomus? Kaip ilgai dar jie žus Mano Akyse? Ne, Vasulia, turiu Žaizdas, kurios vėl atsivėrė. Ši kartą yra Kainų rasė. Mano mylimoji, kiekvieną kartą, kai Abelis pakildavo, Kainas pakartodavo savo nusikaltimą be menkiausios dvejonės. Matai, Mano mažoji? Sakydamas tai, Dievas atrodė liūdnas, ir mane tai irgi nuliūdino. - Kodėl taip yra, mano Dieve? - Nes Abeliai yra Mano Palikuonys, jie kyla iš Manęs. - O Kainai? - Kainai priklauso pasauliui. Jie kyla iš žmonių. Šį kartą stosiu tarp Kaino ir Abelio. Sunaikinsiu viską, kas kyla iš Kaino. Paimsiu iš Kaino rankų ginklą, palikdamas jį beginklį. Turės stoti prieš Abelį be ginklo. Vasulia, išaiškinsiu tau visa tai. Pažiūrėk į Mane ir sek Mano Lūpas ir suprasi. Ar nori visada darbuotis Man? - Taip, mano Dieve, jeigu leisi man tai. - Jėzau? - Aš esu Jėzus Kristus, Numylėtas Dievo Sūnus ir Išganytojas. Mes? - Taip, Viešpatie. Esu laiminga, o Jis šypsosi. - Tada eikš, dirbsime kartu. 1987.08.20 - Mano Dieve? - Esu. - Manau, kad supratau Tavo praeitą kreipimosi. - Supratai tik iš dalies, Mano vaike. - Be to, supratau, kad Kainas vaizduoja kylančią iš žmonių technologiją, nedvasinius daiktus. - Taip. Kainas atstovauja kiekvieną pasauliui priklausantį daiktą. Parašyk. Kainas reiškia visa tai, ko nekenčia Mano Akys. Šiandien jis simbolizuoja neteisybę, materializmą, revoliucijas, neapykantą, ateizmą, amoralumą, persekiotojus tų, kuriuos Aš palaiminau. Kainas niekada nesuprato Abelio, kurį sukūriau panašų į Manę. Abelis kyla iš Manęs, yra Mano Palikuonis. - Ar tai reiškia, kad jis yra iš Dvasios ir myli Tave? - Taip, tiksliai taip: būtent dėl to skirtumo Kainas jo nekenčia. Pasakiau, kad pasipūtėliai nesupras to, kas kyla iš Dvasios. (...) - Taigi, palik Man veikimo per tave laisvę. Pašventinau tave Savo Ranka, todėl Mano Dvasia yra nusileidusi ant tavęs. Sužadėtine, Mano sielos mylimoji, tau daviau dovanai, duok ir tu dovanai. Ateik, paskęsk Manyje ir tapk viena su Manimi! Myliu tave, Mano Vasulia. - Jėzau, nerandu žodžių, nes visko, ką galėčiau pasakyti, nebeužtektų. Padarysiu viską, ko Tu panorėsi. - Taigi eikš, Aš atnaujinsiu Savo Kūriniją. - Mes? - Taip!" Nuo anglų leidyklos TRINITAS: „Skaitydami atsišaukimus visada pradėkite nuo pirmojo tomo. paskui skaitykite kitus iš eiles, kad būtumėte panardinti į Dievo Meilę jums. · Jėzus prašė mane paraginti jus, kad visada pašalintumėte iš atsišaukimų mano vardą - Vasulia - ir pakeistumėte jį savo paties vardu". (!) Vasulia GARABANDALIO APSIREIŠKIMŲ SVARBA Jėzus - Vasuliai Riden - ir visiems 1987. 12. 26 „Naktį iš 25 į 26-to gruodžio Jėzus akcentavo man Fatimos bei Garabandalio apsireiškimų svarbą bei faktą, kad tie du apreiškimai yra vienas ir tas pats. Apsireiškimas galingai ir daug kartų skambėjo mano ausyse. Jaučiausi taip, lyg šią naktį nepailsėjau. Jėzus sustiprino Savo Buvimą. - Šventovė Fatimoje kviečia padaryti šventu Garabandalį. Išmokiau jus atpažinti Laiko Ženklus. Ar ieškote šių Ženklų? Kaip yra, kad jų nebeatpažįstate? Ar negalite matyti? Kodėl užsidarė jūsų jausmai? Kodėl priešinatės matymui? Kodėl nenorite išgirsti? Ar pamiršote Mano Žodžius? Kodėl kartojate savo klaidas? Mylimieji, kam tie visi kandūs puolimai prieš Garabandalio apsireiškimus, duotus jūsų Švenčiausios Motinos, kuri visiems jums yra Mano Žodžio Sandoros Arka? Mano kunigiškų sielų pasipriešinimas Garabandalio apsireiškimams ir jo pranešimams yra šėtono sąmokslas. Kaip ir Fatimoje jis bando dar kartą sutrukdyti tam, kad Mano Apsireiškimas taptų visuotiniu ... Ar nesupratote, kad šėtonas, kuris žino Mano Išganymo Plano, suteikto Mano Motinos paprastiems vaikams Garabandalyje svarbą, bando dar kartą perbraukti Mano Planą, kad liktumėte tamsenybėse ir nupultumėte? Šėtonas padvigubina dabar, labiau negu kada nors anksčiau pastangas, kad triumfuotų prieš Mano Motiną. Taip jis manipuliuoja Mano Bažnyčia, kad prieštarautų šiems apsireiškimams, kurie yra Fatimos apsireiškimų tęsinys. Savo neapykantoje šėtonas bando sutrukdyti jums maitintis Manimi. Mano Išganymo Planas yra aiškus. Ateinu išgelbėti Savo vaikų. Atpažinkite Mano balsą. Tegul jūsų nestebina įrankių, kuriais pasinaudoju, rūšis. Pasirinkau nieko nežinantį menkumą, baltą drobę, kad būtų žinoma, kad Darbai padengiantys šią drobę kyla iš Manęs ir kad šį kartą patikėtumėte, kad tai Aš - Jėzus, mylimasis Dievo Sūnus, kalbu jums. Mano Karalystė yra jūsų tarpe. Mano Abeliai, žinau, kad jūs dar Mane atpažinsite. O, mylimieji, kaip jus myliu! Netrukus atskleisiu jums Savo Planą. (...) - O, Vasulia, Mano Abelis šį kartą gyvens. Atvirumas pašalins blogį. Palaiminti, kurie platins Mano Žodį. Palaimintos Mano Avys, kurios atpažins Mano Balsą. Palaiminti, kurie vėl iš naujo maitins mano avinėlius. Palaiminti nuolankios širdies. Palaiminti, kurie kalbės Rožančių Garabandalio šventinimo dieną, ir tie, kurie ant kelių atiduos pagarbą Mano Motinai. Palaiminti, kurie neš Mano Taikos ir Meilės Kryžių ir vienysis. Palaimintos Mano avys grįžtančios pas Petrą. Palaiminti, kurie nusižemina bei seka Mano Pavyzdžiu. Palaiminti, kurie laikosi Mano Įsakymų ir myli vienas kitą taip, kaip Aš jus myliu. Palaiminti tie, kurie liudija Mane ir nesipiktina Manimi. Vasulia, Mano Sielos mylimoji, tikėk ir pasitikėk Manimi. Aš esu tavo Dangiškas Mokytojas, niekada neabejok Mano Žodžiu. Ateik, esi silpna. Ateik, atsiremk į Mane, Kuris esu Jėga. - Taip, Viešpatie, man reikia Tavęs. Aš negaliu apsieiti be Tavęs! Niekada. - Mylėk Mane, trokšk Manęs, būk Mano dangumi”. (Vasulia Riden „Tikras Gyvenimas Dievuje" 18 sąsiuvinis) Sąsiuvinis 21 Garabandalis – Fatimos tęsinys Jėzus: 1988.01.26 - „Vasulia, ar nori dirbti su tavo Švenčiausia Motina? Esame viena. - Taip, Jėzau. - Myliu tave. Aš visada esu šalia Jos. Dabar tave pamokys Mano Švenčiausia Motina... - Ateik, išaiškinsiu tau. Kai šėtonas pralaimėjo, jis prisiekė, kad persekios Mano vaikų likutį ir kovos su jais. Be galo įsiutęs prisiekė, kad juos sunaikins. Jis žino, kad jo dienos yra suskaitytos, todėl nori patraukti su savim tiek sielų, kiek tik tai įmanoma. Taip, jis yra drakonas ir savo uodega bando nušluoti Dievo kūrinius ir atvesti juos į savo sunaikinimą. Vasulia, Mano vaike, jis yra pati Tuštybė, todėl smerkia Visagalio Darbus, norėdamas įrodyti Dievui, kad Jo kūriniai nepavyko, ir kad Mūsų vaikai ėmė egzistuoti tam, kad vaikščiotų jo piktais keliais. Pasakysiu tau ką, kas nudžiugins visus, kurie Mane myli: šie metai atneš Man Šlovę. Ne, tu visiškai nesuprasi. Mano Nekalčiausioji Širdis triumfuos. Patrauksiu daug sielų prie Jėzaus.
Švenčiausioji Mergelė nukreipė mano dėmesį į apsireiškimus. Kaip apsireiškiau Lurde ir Fatimoje, taip pat apsireiškiau Garabandalyje ir daviau panašų apreiškimą. Garabandalis yra tolimesnis Fatimos apreiškimų tęsinys. Bet šėtonas eilinį kartą apakino valdžią Bažnyčioje, kad sukeltų sumaištį. Pasėjo jų širdyse blogą grūdą, kad prieštarautų Mano apsireiškimams ir visam pasauliui sutrukdytų priimti Mano Apreiškimą. Mūsų Širdys kraujuoja, sužeistos įsmigusiais į jas erškėčiais. Kaip Aš verkiu dėl jūsų, vaikai. Myliu tave, Vasulia. Mano sužeista Širdis yra draskoma, kai matau jus nušluojamus drakono uodegos!" ... „Pajutau Jos Širdį. Mūsų Švenčiausioji Motina yra taip pat sužeista kaip Jėzus. Taip, Mano Vasulia, esu sužeista dėl pasikartojančios klaidos padarytos Bažnyčios valdžios, atmetančios Mano Apsireiškimus iš Garabandalio. Garabandalis yra išplėstinis Fatimos Apsireiškimas. Dabar pailsėk. Pašauksiu tave rytoj. - Taip, Švenčiausioji Motina. Laiminu Tave. - Ateik pas Mane, dukra, kada to nori”. Jėzus - Vasuliai Riden ir visiems 1988.11.16 - „Pamokinau tave, ką reiškia Tikras Gyvenimas Manyje. Melskis dažnai, kiekvieną dieną kalbėk Šventąjį Rožančių, nes ši grandinėlė taps Grandine, kuria šėtonas bus surištas ir nugalėtas! Duodu tau Mano Ramybę. Niekada neabejok. Mes? - Ant visados. Amen. Šventasis Raštas kalba, kad šėtonas bus surištas (plg. Apr. 20,2). Galvoju, kad tai įvyks tada, kai visa žmonija kalbės Šventąjį Rožančių. kai ateis ši diena šėtonas bus surištas ir sugniuždytas Rožančiaus grandine". 1988. 12. 16. - „Viešpatie? - Esu. Štai Mano Atsišaukimai šios dienos susitikimui. Štai ko paprašysiu Savo gėlių! Prašau jūsų visų, kad išmoktumėte melstis. Kai meldžiatės, melskitės širdimi. Man reikia maldų, kylančių iš širdies, o ne iš lūpų. Nesimelskite skubiai. Susikaupkite ir melskitės lėčiau, žiūrėdami į Mane. Aš esu Esantysis. Tegul jūsų maldos pasiekia Mane. Išmokite būti nuolatinėje maldoje. Šio pasakymo nereikia suprasti taip, kad turite būti ant kelių ištisas valandas, ne. Prisimindami paprasčiausiai apie Mano Buvimą, būsite nuolatinėje maldoje, o jūsų dvasia pakils iki Manęs. Viskas, ką kalbate, darote ar galvojate, bus skirta Man. Man reikia pamaldumo ir ištikimybės. Mylėkite Mane be saiko ir trokškite Manęs. Esu jūsų Išganytojas ir Guodėjas, todėl be abejonių ateikite pas Mane. Paguosiu jus visus, duosiu jums viltį. Nemažinkite jūsų maldų bei aukų, padauginkite jas, būdami nuolatinėje maldoje. Aš, Viešpats, užbaigsiu Mano Savo Atsišaukimą, duodant jums vedančią mintį 1989 metams: „Gyvenkite šventume ir už blogį atsimokėkite meile. Mylėkite vienas kitą, kaip Aš jus myliu". Aš esu Ramybė bei Meilė. Laiminu jus visus". (...) Vasulia Riden „Tikras Gyvenimas Dievuje" Sąsiuvinis 31 1989 m. 01. 30. - „Mano Viešpatie? O, Jahve, kaip labai Tave myliu! - Esu, gėlele, myliu tave. Mano Dvasia yra ant tavęs, pajausk Mano buvimą. Be Manęs dar būtum tarp mirusiųjų! Aš, Gailestingumo Viešpats, pakėliau tave, kad Savo Atsišaukimo dėka prikelčiau šią bedievišką tautą. Dienos bėga, valandos praeina labai greitai, o Mano kūrinys yra kurčias! Neklauso, paniręs tamsoje, ir netiki Mano Gailestingais Ženklais! Iš meilės ir gailestingumo atpirkau jus, pakėliau prie Savęs ir apraminau Savo Švenčiausioje Širdyje. Nužengiu iš Dangaus, nuo Savo Švento Sosto, ir nusižeminu, kad pasiekčiau šią nedėkingą kartą. Jūsų rankos dar yra suteptos šviežiu Mano vaikų krauju: krauju, nes nenorėjote tikėti Mano Atsišaukimais, duotais Fatimoje. Atsisakėte tikėti tuo, kad jie skubūs, ir dabar kartojate savo klaidas. Dėl jūsų užsispyrimo vėl bus pralietas kraujas. O, Mano vaike, tiek Maniškių (vyskupų, kunigų bei tikinčiųjų - v. past.) apakino šėtono dūmai! Man priklausantys akiplėšiškai maištauja ir tai be mažiausios abejonės. Trūksta jiems atvirumo, taip pat nerandu juose šventumo. Ieškau meilės ir visai nerandu jos juose. Nesimato teisingumo, o Išmintis buvo pakeista demoralizuojančia Beprotybe. Kadangi jų liežuviai yra apgaulingi, jie tik išdavikiškai šnibžda. Šie maištautojai leido, kad Tuštybė taptų jų karūna, o jų priimtas Nepaklusnumas - skeptru. Nerandu juose jokios ramybės. Jų mąstymo būdas nėra Mano, jie siekia pralaimėjimo bei Mano Miesto sugriovimo. Apie popiežių - antikristą - 666 O, Kaine, Kaine? Kur yra Dvasia, kuria tave apdovanojau? Ar vėl sieki sunaikinti patį save? Žinojau tavo ūmumą nuo pat tavo gimimo dienos. Kadangi žinojai, kad tai Man nėra nauja, štai ateini persirengęs, apsirengęs kaip Aukščiausias Kunigas. Apsirengei Mano rūbais, su auksu ir sidabru, kad nuslėptum tamsius rūbus, duotus tau Juodojo Žvėries. Tu neturi savyje šviesos. Užsidėjai ant savo atstumiančio veido kaukę, slepiančią tavo šlykštųjį veidą tam, kad tavo išvaizda galėtų visiškai suklaidinti net Mano Išrinktuosius. Manęs negali suklaidinti tavo kaukė, nes Mano Akys žino, kad po avinėlio kauke slepi didžiulį sunaikinimą. Esi apsiginklavęs Blogiu iki dantų! Dabar ketini laimėti pasaulį, sunaikinti mažytę šviesą, kuri dar jame liko. Trokšti, pašalindamas turinčius galią žmones bei užimdamas Mano Šventovę, padidinti neteisybę ir išnaikinti viską, kas Šventa. Tai yra, mano vaike, Gyvatės, kurias tau parodžiau regėjime, šliaužiojančias per Mano Šventuosius sakramentus bei per Mano Tabernakulį. Jis (antikristas - v. past.), suvedžios daugelį, ir žmonės bus apakinti: apakinti dėl jo apgaulingų rūbų. Šios vargšės sielos bus įsitikinusios, kad tas, kurį jie mato savo epochoje savo akimis, yra Aukščiausiasis Kunigas! Dėl savo prabangių rūbų jis atneš Didžiulį Atkritimą visai Mano Bažnyčiai. Atneš sunaikinimą, bet viskas bus užmaskuota stebuklais, dideliais stebuklingais reiškiniais ir ženklais danguje. Numes ant žemės Mano nenutrūkstančią Auką, sumindys Ją bei panaikins, viską darydamas užmaskuotu ir piktybišku būdu. Mano Šventas Miestas bus valdomas Kaino, nes Mano įspėjimai buvo atmesti. Atėjau pas juos netikėtai, basas, bet Mane išjuokė. Kaino valdžia truks neilgai, dėka Mano numylėtų sielų, kurios atsiteisia, meldžiasi ir sudeda iš savęs auką. Visą tai turėjau omenyje, ir jūsų aukos nebuvo veltui. Jūsų maldos gali pašalinti niekšiškumą bei teisės pažeidimus. - Viešpatie, kas bus su Tavo šventaisiais? - Mano didžiam gailesčiui daug jų bus suvedžioti dėl jo išvaizdos. Dėl avinėlio kaukės jis pajungs sau daugelį. Bet tau gi parodžiau, kad iš tikrųjų jo vidus yra panašus į gyvatę, jis duoda mirtį... Vasulia, dideliu perkūno trenksmu ir Savo Ugnimi paguldysiu šį Maištautoją bei visus, einančius su juo. Sumindysiu jų slėptuvę, nes ji buvo įrengta su Apgaule, bei paversiu dulkėmis jų slėptuvę, nes jos pamatas buvo pastatytas iš Melagysčių. Paskui pakviesiu Savo Abelius ir su didele meile apglėbsiu juos. Paslėpsiu juos savo Švenčiausioje Širdyje. Jie taps švarūs kaip balandžiai, Mano Švenčiausioji Širdis bus jų slėptuvė. Apsižvalgykite aplinkui, nematote? Nepastebėjote, kad daug Mano brolių kuria sąmokslus prieš Mane? Išduoda Mane, Mano vaike, tie, kurie priklauso Man. - Viešpatie, kodėl jie tai daro? Gal iš tikrųjų nesupranta ką daro? - Mano vaike, juos apakino Tuštybė ir Nepaklusnumas. Jie nuoširdžiai galvoja, kad elgiasi teisingai! - Kaip gali galvoti, kad elgiasi teisingai, jeigu pažeidžia Mano Teisę! Jie yra nepaklusnūs, o nepaklusnumas nekyla iš Manęs! Jie seka mano priešininko teisę, eina tiksliai jo pėdomis ir yra vedami į savo susinaikinimą bei nupuolimą! Kaip rytų vėjas išsklaidysiu šiuos maištininkus. Tik palauk, ir pamatysi. Tarpininkauk, melskis už juos, mylėk Mane ir malšink Mano Teisingumą. Šlovink Mane, atvesdama pas Mane sielas išganyti. Mano Akys ypač žiūri į šios tamsios epochos jaunimą. Eikš, melskimės į Tėvą: O, Tėve, būk gailestingas Savo vaikams, ypač jauniems. Paimk šias sielas ir paslėpk po Savo sparnais. Išlaisvink jas iš šėtono, gelbėk iš Letargo miego, kuris jas supa, pripildyk jas Savo Šventos Tiesos Dvasia ir įvesk jas visam laikui į Savo Šviesą. Amen". Jėzus - Vasuliai Riden: 1989. 09. 29 „Palaiminti paklusnūs Mano Teisei, kurie žygiuoja pagal Mano nurodymus ir gerbia Mano Šventus Sakramentus. Palaiminti tie, kurie ateina pas Mane pripildyti Tikėjimo, kad valgytų Mane ir gertų. Aš esu Šventas, todėl elkitės su Manimi šventai, kad išliečiau ant jūsų - šią labiau už visus šventą akimirka - Savo Malones, kurios atgaivins jūsų sielas. Neslepiu Savo Turtų, duodu juos nemokamai, netgi mažiausiam iš jūsų. Ateikite, karštai trokštu būti su jumis. TODĖL, NESKUBĖKITE IR NEBŪKITE NEKANTRŪS, KAI MELDŽIATĖS. Nesityčiokite iš pamaldumo. Medituokite, apmąstykite Mano įsakymus. Nors negalite Manęs matyti, būkite tikri, kad Mano Ranka yra virš kiekvieno ir laimina jus, palikdama Mano Dvelkimą virš kiekvieno iš jūsų. Būkite viena." Dievas Tėvas - Vasuliai Riden – ir visiems 1990.05.15 „Mano dukra, pasakyk Mano tautai, pasakyk šiam Mano likučiui, kad visokiais būdais reikia bandyti sumažinti Mano pyktį. Paragink Mano tautą, pasakyk jiems, kad melstųsi širdimi už pasaulio atsivertimą. Aš, Jahvė, jų amžinasis Tėvas, atlyginsiu jiems amžiams". Jėzus - Vasuliai Riden Apie tikrą mokslą (...) „Pasakyk, kad Aš niekada neapsireiškiu tiems, kurie mano, kad turi žinojimą tik apie žemiškus dalykus, nes tai nėra tikras žinojimas, kuris ateina iš Dievo. Tikras žinojimas yra Mūsų pažinimas Mūsų Trinitariniame (Trejybiniame - vert. past.), šventume ir gyvenime, draugiškoje vienybėje su Mumis. Neturiu numylėtinių ir noriu, kad visos tautos pažintų pamaldumą į Švenčiausiąją Jėzaus Širdį. 12 (Jėzus per tai supranta: kad būtų pažintas ne tik katalikų, bet ir per išpažįstančius kitą tikėjimą). Būkite Viena mumyse. Mylime tave, brangus vaike. Priimk Mūsų palaiminimą.” Vassula Ryden „Prawdziwe życie w Bogu” („Tikras Gyvenimas Dievuje“), t. X, 101 psl. Jėzus - Vasuliai Riden Apie Savo Sugrįžimą 1990.06.08 - „Viešpatie, padėk man įvykdyti įžadus, kuriuos Tau daviau. - Ramybė tebūnie su tavimi. Padėsiu tau, labai Man brangi siela. Priimk Mano Šventąją Malonės Dvasią. Prisimink sau Mano Pamokymus. Prisimink, kad Mano Keliai nėra jūsų keliai. Melski atpažinimo dovanos. - Prašau Tavęs, Viešpatie, suteik man atpažinimo dovaną, kad apsaugočiau Tavo Žodį, ir kad sugebėčiau atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas netikra; gėrį nuo blogio, Tiesą nuo Melo. - Pripildysiu tave atpažinimo dvasios. Nepaliksiu be pagalbos. Būk Mano Meilėje. Paklausyk Manęs, skelbk tautoms, kad Mano Sugrįžimas yra arti. Tegul visi, kurie turi ausis, teklauso, o visi, kas turi akis, temato. Aš, Viešpats, nužengiu Savo beribio Gailestingumo dėka, kad jus įspėčiau ir pašaukčiau pas Save. Paklausykite! Tuoj pat prieš Savo Sugrįžimą duosiu žmonijai dar didesnius ženklus negu tie, kuriuos teikiu jums dabar. Būkite budrūs, nes kuo didesni bus Mano Ženklai, tuo didesnis bus šėtono įniršis, kuris išsilies ant jūsų. Pažadinau pranašus, kad paskelbtų Laikų Pabaigą, ir siunčiu jums Savo Motiną kaip Mokytoją į kiekvieną Žemės vietą, kad pamokytų jus. Siunčiu Ją jums, kad šioje dykumoje paruoštų kelią Mano Sugrįžimui - didelį, išlygintą kelią Man, jūsų Dievui, vedančiam per jūsų dykumą. Būkite budrūs, nes kuo daugiau bus Mano pasiuntinių, tuo daugiau šėtonas sukurstys netikrų pranašų, kad visuose jumyse sukeltų sąmyšį. - Melskitės, Mano mylimieji, kad atskirtumėte vienus jų nuo kitų. Melskitės, kad nebūtumėte suklaidinti. Įspėjau jus, kad nebėgtumėte paskui netikrus pranašus. Atsiminkite, kad tas, kuris sėja gerą grūdą Mano Garbei paskui bus apdovanotas. Tuo pačiu noriu jums priminti, kad Mano priešas - niekada negaištantis laiko - siunčia savo klaidingus pranašus, kad jie pasėtų jo grūdą tarp Mano gero grūdo, kuris dabar yra pasėtas ir auga, kad duotų gerą derlių. Tegul taip būna iki Mano Pjūties laiko. Kaip sakiau palyginime apie piktžolę: nemėginkite išrauti piktžolės, kad neišrautumėte tai pat ir Mano rinktinio derliaus. Leiskite jiems augti iki Pjūties. Pasakysiu pjovėjams: „Pirmiau surinkite piktžoles ir suriškite jas į pėdus sudeginimui, o kviečius nugabenkite į Mano klėtį". Budėkite, ir tada visada pajėgsite pastebėti skirtumą. Būkite atsargūs ir prašykite Manęs, kad vesčiau jus. Tegul kiekvienas klauso Mano patarimo. Būkite budrūs, Mano priešininkas yra kaip laukinis gyvūnas, sužeistas tapdamas taip dar labiau laukinis ir labiau pavojingas. Kadangi Mano Sugrįžimo Valanda yra arti, turiu jums siųsti ženklus, dar didesnius nei siunčiami dabar; šėtonas sėja Mano Šventose Vietose - prieš tuos Didelius Ženklus - sumišimą, kad priverstų jus susiskaldyti. Būkite visi ramybėje, pasikliaukite Manimi ir atsiremkite į Mane. Darykite viską, ką galite, o Aš - Savo Darbų dėka - atliksiu, kas liko. Atminkite, kad Aš turiu raktus visoms durims ir atidarysiu kiekvieną jų Savo pasirinktą valandą. Meile myli jus. Laiminu jus. Laiminkite Mane ir mylėkite Mane." „Aš esu pravoslavė ir neturiu jokių problemų, kad suvienyti savo širdį su jūsų širdimis ir kartu su jumis melstis į Kristų viename susirinkime. Jus irgi neturite problemų. (...) „Kai kurie pasakys: 'Visgi mes išsaugojome Bažnyčios Teisę ir buvome jai paklusnūs' (1) NEUŽTENKA: išsaugoti Bažnyčios Teisę ir būti jai paklusniems... Paklausite: „Visi gyventojai žus, geri bei blogi?” Sakau jums: tie, kurie išgyvens, pavydės mirusiems. Iš dviejų žmonių vienas bus paimtas." *(Plg. Lk. 17, 34) V. Riden „Tikras gyvenimas Dievuje
Jėzus - Vasuliai Riden 1990. 10. 22 - „Vasulia, mylimoji, Aš esu Šventųjų Šventasis ir esu tavo kambaryje. Tai Aš, Jėzus. Ar esi laiminga dėl to, kad tave aplankiau? - Labai laiminga! Laiminu Tave... Taip, labai laiminga, Viešpatie! - Tvirtai laikykis Mano pamokymų, kuriuos tau duodu. Neleisk niekam suvedžioti tavęs. Palaipsniui rink Mano paprastumo ir meilumo derlių. Padauginsiu tavo regėjimus, kad sugebėtum liudyti Mano Vardu. Apdovanosiu tave žodžiais, kad sugebėtum liudyti. Mano dukra, primink pasauliui Mano didelę Meilę. Tai bus Atsišaukimas visiems laikams. Ramybė tebūnie su jumis. Aš esu Jėzus, jūsų Atpirkėjas. Esu Šventųjų Šventasis, kalbantis jums. Iš tiesų sakau jums: išliesiu ypatingas malones ant tų, kurie priėmė šį liudijimą. Nes priimant Meilės liudijimą, paliudys apie [jo] tikrumą bei Begalinę Aukščiausiojo Meilę. Viskas, kas yra parašyta, kyla iš Manęs. Mylimieji, be apribojimų teikiu Savo Dvasią. Duodu savo Dvasią, kad primintų pasauliui daug kartų Mano jausmą ir mano Didelę Meilę jums. Be apribojimų teikiu Savo Dvasią, kad primintų visiems Mano Penkias Žaizdas ir Mano Kančią. Mano vaike, tu, kuris skaitai Mano žodžius arba klausaisi jų, apsižvalgyk aplinkui. Arti yra Aušra, kuri sušvis virš tavęs... Nekreipsi dėmesio į šnibždančius ir murmančius nakties šešėlius, nebūsi priverstas žengti tarp vargo ir tamsos, nes jūsų burtininkai - kurie piktžodžiavo Mano Šventajam Vardui ir kurie pakeitė šviesą tamsybėmis - bus iššluoti. Mylimieji, arti yra Aušra, kuri jums sušvis, ir kai tik ateis diena, jūsų pasėliai pražydęs. Pirkliai, kurie pateko į Mano Bažnyčią, išsigąs, o visi pirkliai bus sumalti. Kiekvienas praturtėjęs pirklys išnyks, apakintas Mano Šlovės ir Mano Šviesos. Jie liks apstulbę ir sumišę prieš Mane. Kaip tik yra pakeliamas ženklas virš jūsų namų stogų. Mano atstovai kaip tik buvo pasiųsti į savo vietas laukti Mano Ženklo. Mano Sugrįžimas yra labai arti. Pagreitinkite žingsnį jūs, kurie esate Mano pasiuntiniai, užlipkite ant kiekvienos kalvos, kad paskelbtumėte, kad netrukus ant tų pirklių kris teismas, nes [jie] tapo bjaurūs Mano Akyse! Argi dar neskaitėte, kad neturite miegoti, bet budėti, kad žinotumėte, kai matysite Mano Šventovėje (kiekvienas žmogus turėtų būti Dievo šventovė - vert. past.), pasibjaurėjimo nuobodą; - apie kurią kalbėjo pranašas Danielius - kad tai yra pranašo nustatytas Laikų pabaigos ženklas? Mano Šventovės plytos sugriuvo, o jūs kaip tik gyvenate vidury didelio jūsų epochos atkritimo. Mano persekiotojai galvoja dabar, kad paėmė viršų, o pirkliai mano, kad ir toliau prekiaus Mano Šventovėje. Bet Aš jiems sakau: "Jūs, kurie užnuodijote savo žinojimą, parduodami Mano Atvaizdą kaip negyvą statulą, kaip netikrą dievą, stabą, jūs, kurie kovojate, kad įvestumėte šią pasibjaurėjimo nuobodos tuštybę ir atšauktumėte Mano Pastovią Auką (šventąsias Mišiąs - vert. past.), išgersite pilną Mano Teisingumo taurę". (...) Kenčiu dėl šių pirklių nuodėmių. Melskitės už tuos dvasininkus, kurie tapo pirkliais. Sunki yra jų nuodėmė. Melskitės, kad galėčiau kvėptelti į juos Savo Šventąją Tiesos Dvasia ir padaryti, kad saugotų Mano Teises ir nuoširdžiai gerbtų Mano Dieviškumą. (...)
Jėzus - Vasuliai Riden 1991. 05. 06. (...) „Prieš Save siunčiu Moterį, apsisiautusią Saule, kitą Ievą, kad jus pamokytų ir vestų, žingsnis po žingsnio, į dangų. Siunčiu jums Savo Šventąją Dvasią šioje Naktyje, kad būtų jūsų Draugu bei Guodėja ir primintų jums Mano Žodį"... „Gaukite savo jėgas maldoje, nepertraukiamoje maldoje, nukreiptoje į Mane. Laiminu kiekvieną iš jūsų... Atiduokite Man garbę, šlovindami Mano Vardą. Priimkite Mano Šv. Dvasios Dvelkimą ant jūsų skruostų ir būkite viena po Mano Šventu Vardu". Dievo Motina - Vasuliai Riden 1991. 05. 13. „Mano vaikai, šiandien kviečiu kiekvieną iš jūsų ištirti savo širdį. Duokite supratingumo liudijimą... Dievo Karalystės žemėje valdymas yra dabar visai arti jūsų. Todėl maldauju jūsų, kad būtumėte pasiruošę šiai Dienai. Jeigu sakote, kad numirėte sau patiems ir šio pasaulio principams, uždrauskite savo širdims blaškytis pasaulyje. Gyvenkite Dievui ir statykite Jį pirmoje vietoje. Jau daugiau nesiginčykite, nesibarkite ir nieko nekaltinkite. Neleiskite, kad jūsų lūpos jus pasmerktų. Turėkite Viešpaties baimę, o Išmintis greitai ateis pas jus, kaip rytas. Viešpats ieško ir trokšta nepadalytos širdies. Prašiau jūsų ir vėl jūsų prašau, kad melstumėtės, melstumėtės, melstumėtės širdimi: paprastu pokalbiu su jūsų Tėvu, Kuris yra Danguje”. Jėzus - Vasuliai Riden - ir visiems 1991. 06. 27. - „Ateik, padirbėkim. Tikėk Manimi. Buvo pasakyta, kad prieš Mano Didįjį Sugrižįmą bus jums duoti ženklai. Turite sekti ženklus, perspėjančius Mano Didelės Šlovės Dieną. Visas šias tiesas galima atrasti atidžiai skaitant Raštus. Kaip tai įvyksta, kad jūsų protai nėra atverti, kad suprastų Raštus? Ateikite dabar ir palyginkite. Klausyk Manęs, Mano vaike: pražysta jūsų kartos maištas. Kokio atkritimo priėjo! Aš gi iš Savo pusės padauginau Savo kvietimus, Savo įspėjimus. Duodavau jums ženklus diena iš dienos, dauginau Mano Palaiminimus, bet negavau jokio atsakymo. Sakiau: ‘Ar rasiu nors vieną, kai grįšiu’? Kodėl niekas neatsako, kai šaukiu? Vietoj to, kad atsakytumėt į Mano maldavimą, nusigręžėte nugara nuo Manęs. Viską ką girdžiu tai: ‘Į ką, Jo nuomonė, Jis kreipia Savo Atsišaukimą?' Kaip gi jie maištauja ir kaip nusideda piktžodžiavimu Mano Dieviškumui! Bet niekas negali pavėlinti Nustatyto Laiko nei Valandos. Ji nukris ant jų staiga, kaip perkūnas. Šiandien, dukra, Antikristas tai Maišto dvasia, pažadinta šėtono, Nedorėlis - kaip jį apibrėžia Raštai1 - esantis sunaikinimo nuoboda, kuris pateko į Mano Šventovę apie kurią kalbėjo pranašas Danielius. Kiekvienas iš jūsų yra Mano šventovė... Tas, kurį Raštai vadina Nedorėliu ir kuris buvo apibrėžtas kaip sunaikinimo nuoboda yra vienas iš dviejų ženklų, kuris įvyks prieš Laikų pabaigą. Kitu ženklu yra jūsų didėlis atkritimas. Tavo epocha, mano vaike, atmetė atidavimą Man pagarbos, esančiu jūsų pareiga Man bei taip pat jūsų Gyvenimu. Šėtono planas turėjo tikslu laimėti jūsų epochą atvedus jus prie įsitikinimo, kad galite apsieiti be Manęs. Ir tokiu būdu, Maišto dvasia, esanti Antikristu, įėjo į Mano Nuosavybę. Ši Beteisė dvasia - jei nepasakyti daugiau - šiandien pateko netgi į pačią Mano Šventovės širdį (Į Vatikaną! - vert. past.). Maišto dvasia yra ta, kuri jos užvaldytus atveda prie šauksmo: 'Aš esu dievu!' Žmonės priėjo atkritimą ir tame jų atkritime atsivėrė kelias, kad šėtonas patektų į juos ir atvestų juos visus prie staigios mirties. Ši Maišto dvasia, naikinanti sielą, dvasią ir širdį yra Priešu, apie kurį kalbėjo apaštalas Paulius (2 Tes. 1-12)... Tokiu būdu užėmė Mano vietą ir paskelbė savo nuosavą teisę, kad paskelbti karą Mano Teisei bei viskam, kas pareina iš Mano Dvasios. Diena po dienos, kas valanda, nuolat liūdina Mane ir paniekina Mano Šventąją Dvasią. O dulkės ir pelenai, jūs, kurie pašalinote iš savo tarpo Mano Nuolatinę Auką, tai norite numirti? (...) Kas Manęs išsižada yra Antikristu, nes išsižada Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios, Kurie yra Vienu ir Tuo Pačiu, Mes visi Trys sutinkam. Daug jūsų prieštarauja šiandien Mano Šventosios Dvasios išsiliejimui. Malonės ir dovanos, kurias duoda jums šiandien Šventoji Dvasia dėl Mano begalinio dosnumo, yra lengvabūdiškai atmetamos ir naikinamos. Šie žmonės prieštarauja visoms Mano Šventosios Dvasios dovanoms ir atmeta jas. Daugelis laikosi išorinių pamaldumo požymių, bet atmeta vidinę mano Bažnyčios galią, vidinę galią, kuria yra Mano Šventoji Dvasia. Jie sako: 'Išsaugojau tikėjimą, viskas kas dabar turi ateiti, tai atlyginimas už mano teisumą.' Klausiu jūsų: ar padarėte viską, ką galėjote, kad stotumėt prieš Mane? Bandžiau jus pažadinti, kad jums pasakyčiau, kad esate kaip išdžiūvusi upė ir kad viskas, ką sakote, yra tuščia. O kai nusidėjėlis atsiverčia dėka Mano Šventosios Dvasios,... šokate prie jo visi kaip audra, norint sugrąžinti jį į neteisumą. Gundote tą, kuris ką tik pabėgo nuo maišto, kad vėl maištautų. Teismo Dieną pasakysiu jums: netikėjote Man, laikėte Mane melagiu, nes netikėjote Mano duotam liudijimui apie Guodėją, Primenančiu Mano Žodį, taip, apie Šventąją Tiesos Dvasią. - Tuo, Kurios niekada nenustojote paniekinti) ir persekioti, Kuriai niekada nenustojote prieštarauti bei naikinti Jos. Vietoj to, kad prisijungti prie šventųjų, kurie šaukėsi ir šlovino Mano Šventąją Dvasią, palaiminimais ir džiaugsmo šauksmais - jūs be perstojo išvarinėjote juos bei persekiojote, prisirišę prie jūsų apsimestino pamaldumo”. 1 2 Tes. 8. Kelios ištraukos Advento (ir ne tik) mąstymams Jėzus - Vasuliai Riden 1991. 09. 11 - … „Mano Akys stebi šį pasaulį, vieną tautą po kitos, tyrinėja vieną sielą po kitos ieškodamos trupučio šilumos, trupučio dosnumo ir trupučio meilės. Bet gi tik labai nedaugelis turi Mano palankumą. Labai nedaugelis rūpinasi, kad šventai gyventų. Tuo tarpu dienos bėga ir jau yra skaičiuojamos valandos iki Mano didelio atlyginimo. Mano miestai (t. y. žmonės) tapo pasileidimo miestais. - Be gailesčio! Jie tapo demonų tvirtovėmis! Visi viduje sugadinti, kirmėlių graužiami! Slėptuvės gyvatėms ir skorpionams! Kaip gi galėčiau nenuleisti ant atkritėlių Mano Apvalomosios Ugnies?… Staiga Jėzus pakeitė balsą ir po keleto sekundžių pasakė labai rimtu tonu, kuris mane išgąsdino: Žeme sudrebės ir bus sudrebinta. Ir visas blogis, pastatytas kaip Bokštas, virs griuvėsiais ir bus palaidotas nuodėmių dulkėse! Viršuje, Dangūs bus sujudinti ir žemės pamatai susvyruos! Melskitės, kad Mano Tėvo Ranka nekristų žiemą. Perkūnijomis ir Liepsnomis staiga aplankysiu salas, jūras ir žemynus. Klausykit atidžiai paskutinių Mano įspėjimo žodžių, klausykite dabar, kai dar yra laiko. Skaitykite Mūsų Atsišaukimus, ir kada Dangus kalba, susilaikykite nuo paniekinimo ir kurtumo. Nutildykite savo balsus, ir išgirsit Mūsų. Susimąstykite du kartus prieš teisdami, susimąstykite daugiau negu du kartus, kol nuteisit Šventosios Dvasios Darbus. Nepagailėsiu nei vieno tų, kurie juokiasi iš Šventosios Dvasios - įžūliai Jai piktžodžiauja. Teisingumas numes juos į prarają. Pakelkit savo veidus ir ieškokite dangaus, kad kontempliuoti Mano Šventąjį Veidą! Pakelkite savo akis į Dangų, ir nepražūsite. Atsiverskite! Ir prašykite Tėvo, kad pasigailėtų. Jau greitai Dangus atsivers ir Aš parodysiu jums Teisėją.” (Vasulia Riden „Zeszyt 53” (Sąsiuvinis 53)). II. Jėzus - Vasuliai Riden 1991. 12. 24. ... „Parašyk: bokštas po bokšto yra apgultas per Maištininką. Ateinu šiandien paaukoti savo taiką visai žmonijai, bet nedaugelis klauso. Atvykstu su taikos sąlygomis ir Meilės pranešimu, bet žemė piktžodžiauja taikai kurią Aš teikiu. Šio Mano gimimo šventės Budėjimo metu juokiasi ir tyčiojasi iš Meilės, kurią duodu. Žmonija švenčia šias dienas be Mano Švento Vardo. Mano Šventas Vardas buvo atmestas. Žmonės vertina mano gimimo dieną kaip atostogas su pasilinksminimais, kurių metu garbinami dievaičiai. Į Mano vaikų širdis įėjo šėtonas, nes rado jas užmigusias. Įspėjau pasaulį. Fatimos pranešimai kalba, kad Savo Dieną liepsiu Saulei leistis per pietus ir užtemdysiu žemę vidurdienį. Leisiu Slibinui graužti šią nuodėmingą kartą ir siųsti ant jos Ugnį, kurios pasaulis niekada ankščiau nematė ir niekada daugiau nepamatys, kad sudegintų nesuskaitomus jo nusikaltimus." Paklausite: „Visi gyventojai žus, geri bei blogi?“ Sakau jums: tie, kurie išgyvens, pavydės mirusiems. Iš dviejų žmonių vienas bus paimtas". *(Plg. Lk. 17, 34) Sąsiuvinis 57 1992. 01. 16 (…) „Och! Mano Vasulia… Tada bus griuvėsiai, kokių dar niekas nematė! Nusidėjėlis slepiasi, laukdamas progos, ir ateina naktį, kaip valkata. Daugelis valdančiųjų, vadovaujančiųjų ir įtakingų žmonių aimanuos: visi raudos! Dukra, klausyk Mano atodūsių, klausyk Mano Širdies. Trokšk Manęs. Aš esu Prisikėlimas. Mylėk Mane. Tegul tavo maldos bus kaip advokato, ginančio šią kartą nuo Mano Tėvo pykčio. (…) Mano vaike, Aš, Viešpats, laiminu tave, eikš”. (…) Dievas – Vasuliai Riden – ir visiems 1992. 05.15 - „Tai Tu, mano Viešpatie, davei man tikrą mokslą apie daugelį Tavo Stebuklų, nes Tu Pats mane pakelei ir buvai mano Vedliu po Išmintį. Tavo Išmintis atvedė mane prie nuoširdumo su Tavimi. «Kad tik Dievas duotų man atitinkamą minčiai žodį ir mąstymą pagal tai, kas man suteikta!» (Išm 7, 15). Aš, Jahvė, myliu tave. Pasilik arti Manęs. Pasilik arti Manęs ir eik su tavo Tėvu. Kartok paskui Manęs šią maldą: O, Amžinasis Tėve, Meilės Himno Autoriau, Karaliau nuo pradžios! Tu pakilai, o Dieve, kad pasakytum kažką visiems Žemės gyventojams. Ištikimas Savo Meilės begalybei ir Tavo Vardui, išliedavai ant mūsų palaiminimą po palaiminimo. Tavo dvelkimas pralėkė jūros bangas ir visą žemę. Dieve Galingas, nebuvo niekada anksčiau mūsų kartoje nieko labiau stebuklingo. Meilės Himno Autoriau, Tavo Darbai yra nuostabus papuošimas, džiaugsmas akims ir širdžiai. Trokštu garbinti Tave, Amžinasis Tėve, per visą mano gyvenimą ir giedoti Tau, mano Dievui, kaip ilgai gyvensiu. Amen. Sakau tau: platink kartu su Manimi Mano Meilės Himną, laikant ranką Mano Rankoje. Mažyte, ženk su Manimi. Tai Man patinka. Ateinančiomis dienomis trokštu palaistyti vandeniu Mano gėlių kilimus. Palauk, Mano vaike, o pamatysi Mano Šlovę. Mano Meilės Himnas pavirs upe, o ši upė pavirs Meilės jūra. «Dar padarysiu, kad mokslas švytės kaip rytmetyje ir pasirodys kuo toliausiai. Be abejo, išliesiu mokslą kaip pranašystę ir perduosiu jį tautoms amžiams». Taip, tai kalbu Aš, dangaus ir žemės Kūrėjas. Ir žinok, kad Mano Planas netrukus bus pilnai įvykdytas. Atstatysiu miestą po miesto ir apsigyvensiu jame. Pakelsiu jus iš griuvėsių ir atstatysiu Savo altorius, vieną po kito. Kada prakeikimas bus nuimtas, visa žmonija bus paaukota Mano Švenčiausiai Širdžiai ir Nekalčiausiai jūsų Motinos Širdžiai. Bažnyčia atgis“. Detroitas (Mičiganas), 1992.05. 28 - „Vasulia, neleisk niekam atimti tau gėrio, kuriuo tave apdovanojau. Aš Esu priekyje tavęs. Melskis už išdidžius, kurie nuteisia Mano Darbus. Nėra juose jokios meilės. Dukra, garbink Mane, paskelbiant Mano Atsišaukimus visuose susirinkimuose. Lieka labai mažai laiko. Tai paskutinės Mano Gailestingumo dienos, todėl lik pabudusi, būk budri, neduok jokio priėjimo šėtonui. Neleisk tavo protui teisti anksčiau laiko. Atsikratyk niekingos kritikos dvasios, kad Teismo Dieną nebūtum nuteista. Aš esu pasaulio Šviesa. Būk pasiruošusi, nes dabar galiu kiekvieną akimirką ateiti į tavo namus. Greitai nužengsiu iš Dangaus, nuo Savo karališko Sosto, į jūsų baisią naktį. Mano vaikai, būkite ramūs, duodu jums Savo Ramybę. Būkite kantrūs dar tik labai trumpą laiką ir toliau garbinkite Mane savo meile. Myliu jus visus. Myliu jus iš visos Širdies. Esate Mano palikuonys. Laiminu jus, paliekant ant jūsų skruostų Savo Meilės Atodūsį”. 1992. 07. 20. - „Mano gėlė, Aš Jėzus, laiminu tave ir duodu tau Mano Ramybę. Prašiau jūsų visų, kad gyventume šventume, nes Aš esu Šventas. Prašiau jūsų, brangiausieji, pakeisti gyvenimą, kad paveldėtumėte Mano Karalystę. Kai Mano angelai, kuriems buvo suteikta didžiausia valdžia, pasipriešino Man ir kai sugadinimas užvaldė geriausius iš jų, Mano Teisingumas nepagailėjo jų. Jie buvo numesti į prarają, kad tenai lauktų Teismo Dienos. Jie taip pat bus nuteisti visų akyse. Och! Kokie tai bus baisūs vaizdai! Nuteisiu kiekvieną pagal tai, ką padarė ir ko nepadarė. Visi tyloje ir išsigandę stovės prieš Mano Sostą, nes šio galutinio Teismo Diena bus tokia siaubinga, kad visi drebės iš baimės prieš Aukščiausiąjį Teisėją, kuriuo Aš Esu. Visi pamatysite didžiulį puolusių angelų skaičių, kurie buvo išvaryti iš dangaus ir kurie kartumo ir piktumo apimti kovojo su arkangelu Mykolu bei jo angelais. Taip, jūsų akys pamatys Mano konkurentus, konkurentus Švenčiausiojo, Pateptojo. Pamatysite šiuos visus nupuolusius angelus, Liuciferio bendrininkus, - pirmykščio blogio angies, kuris bandė suvedžioti visus Mano sūnus bei visas Mano dukras. Pamatysite didelį skaičių tų, kurie paniekino Mano Vardą ir nusižengė Mano Teisei; tų, kurie atmetė auklėjimąsi bei maitinimąsi Mano Šventumu ir panoro, kad jų skruostus pažymėtu Suvedžiotojas. (...) (toliau seka žodžiai: ... „Taip, Vasulia, gavai iš Manęs labai nemalonų regėjimą. Sakau tau: netrukus ateisiu su Mano šventaisiais nuteisti pasaulį bei paskelbti nuosprendį kaltiems”. 1992. 09.10 - „Viešpatie, mano Dieve! - Aš Esu. Mažoji, Aš Esu Autorius Atsišaukimų „Tikras Gyvenimas Dievuje". Jie yra Mano dovana jums visiems. Turiu tikslą atvesti jus prie Mano Širdies supratimo ir to, kad esu su jumis visada ir visur”. Dievo Motina 1992. 10. 8 - „Mano Vasulia, Aš esu taip pat tavo Motina. Pethi mou, atmink, kad esi Mūsų Širdyse. Gyvenk dėl Jėzaus, o Jis duos tau iškalbą, kad Jį pagarbintum. Tavo kentėjimai veda tave į šventumą. Sakau tau: visuose tavo sielvartuose paguodos spindulėlis prasiskverbia į mūsų Dvi Širdis ir esame pripildyti didelio džiaugsmo, kai matome, kad ateini pas Mus melstis. Žinok, kad malda, meilė bei nuolankumas yra stipriausias ginklas prieš šėtoną. Kiekvienas iš jūsų dalyvauja Bažnyčios atnaujinimo procese, bet šėtonas savo įniršyje nukreips jus, kiekvieną iš jūsų, vienas prieš kitą, jeigu ras jus miegančius. Mūsų Planas yra visus jus panardinti meilėje ir atstatyti Bažnyčią ant Meilės. Dabar kaip tik pamatei šėtono veikimo būdo silpną atspindį. Laiminu tave bei tuos visus, kurie dirba šiam reikalui. Melskis, Mano Vasulia, ir nors kova užsidegtų visa jėga, nebijok - esu arti tavęs. Jėzus Kristus 1992. 10. 9 - „Vasulia, klausyk ir rašyk: Demonas ir jo angelai yra nutarę išplėsti savo pražūtingus planus ir iš gerų dalykų, kuriuos jums siunčiu, padaryti kelius pilnus pykčio. Žiūriu į žemę su liūdesiu, nes daugelis nepaiso pamokymų, kuriuos jums suteikiau. Mirtis patenka į daugelį namų, nepaisant to, daugelis atsisako suprasti, kad blogis pritraukia blogį. Mano vaike, pasaulis savo atkritime eina į susinaikinimą... - Viešpatie? - Aš Esu. Taip, pavesk save Man. Palengvink savo širdį pasisakant Man viską. Aš klausau. - Kodėl šis vienuolis nori man sutrukdyti ateiti pas Tave šiuo būdu? Esu laiminga taip būdama su Tavimi. Tu ir aš, patys vieni. Be to, tai yra Dovana, kurią man suteikei... - Taip, tai yra Mano Dovana tau, o tu esi Mano Dovana visiems. Kažkada pasakiau Mortai: "Morta! Tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o reikia nedaug arba tik vieno. Marija pasirinko geriausią dalį, kuri nebus iš jos atimta." Taip pat sakau jam bei tiems visiems, kurie įžengia į tavo kelią, uždrausti tau ateidinėti prie Mano Kojų kaip dabar, kad Manęs klausytum, kad rašytum ir kad nuolat būtum kartu: "Rūpinatės ir nerimaujate dėl daugelio dalykų, kurių Man nereikia! Iš tikrųjų Man reikia tik vieno: pokalbio širdies su širdimi, maldos, kuri tęsiasi nuolat, adoracijos prie Mano Kojų. Suvienykite savo širdis su Mano. Tai yra geriausia dalis..." O tu, Mano dukra, džiaukis, nes nemokamai suteikiau tau šią Dovaną. Ji negali būti iš tavęs atimta”. Vila nova de Famalicāo (Portugalija), Atsišaukimas tėvui Joaquima Milheiro, vertėjo ir leidėjo „Tikro Gyvenimo Dievuje" portugalų kalba 1992. 10. 11 - Kiekvienas išverčiamas žodis, glosto Mano taip sudraskytą Širdį, o kiekvienas jų žingsnis garbina Mane. Aš, Viešpats, laiminu juos bei jų darbą. Aš Esu, yra su jais. Fatima (Portugalija), 1992. 10. 12 - Ramybė tebūnie su tavimi. Nešk Mano Kryžių iki galo. Melskis ir medituok: atgaivink Mano Bažnyčią. Fatima (Portugalija), 1992. 10. 14 Vasulia Mano Švenčiausios Širdies, pabaigoje kiekviena širdis išmoks žodį: 'susitaikymas' ir abipusiškai sutiks širdimi. Vienybė bus širdyse". Didelis pasaulinis įvykis ... IŠTRAUKOS IŠ SESERS MARIJOS NATALIJOS LAIŠKŲ ("Marie, Reine victorieuse du monde", psl. 153-158). „Kada žmonija gyvens paskutinius laikus, Dievas apsireikš tokiu būdu, kad kiekvienas žmogus turės supratimą, kad Jis yra. Dėl šio įsikišimo kiekvienas žmogus turės pasirinkti Dievą arba šėtoną. Kitaip tariant, prieš Paskutinįjį Teismą Dievas siųs žmonėms ženklus, stebuklus, skausmingą patirtį. Štai pagrindiniai Dievo įsikišimo elementai: 1. Dievo Motina suvaidins pagrindinį vaidmenį. 2. Įvyks nuodėmingo pasaulio apvalymas. 3. Bažnyčia taip pat bus apvalyta ir atnaujinta. 4. Ši epocha bus Marijos epocha... Šventoji Bažnyčia prie maldų, atgailos aktų, pasninko ir atsilyginimo pridės dogmą apie Mariją - Bendraatpirkėją, visokių malonių Tarpininkę, bei Tarpininkavimą. 'Jėzus pasakė Marijai Natalijai: "Primenu jums: melskitės, kad pasaulio nusidėjėliai atsiverstų ir grįžtų pas Dievą... Jūs, teisieji, nebijokite nieko! Melskitės ir pasitikėkite šventos maldos jėga. Džiaukitės, nes iš Mano Amžinojo Tėvo gausite gailestingumą. Džiaukitės, nes Mano Nekalčiausioji Motina, aprūpinta Savo karališka galia ir pilna malonės galių bei paremta angelų pulkų, sunaikins pragaro jėgas”. Tema: „ĮSPĖJIMAS DĖL NEĮŠTIKIMYBĖS POPIEŽIUI, KVIETIMAS Į ĮŠTIKIMYBĘ JAM” Šaltinis: Jėzaus Kristaus apsireiškimai Vasuliai Riden http://www.voxdomini.com.pl/ ->(„Prawdziwe Zycie w Bogu”) 1993. 03. 17 „Ramybė tebūnie su tavimi. Mano vaike, privalai pamokyti Mano vaikus apie viską, ką tau daviau. Nebijok, kadangi Aš esu su tavimi ir Aš esu tavo Skydu... Pakelk balsą be baimės ir pranašauk. Pranašauk, Mano vaike, kad išbrauktum niekšiškumą iš daugelio širdžių! Tegul tie, kurie turi ausis, klausosi, ką šiandien Dvasia kalba Bažnyčioms (Plg. Apr. 2, 7). Tegul ateina visi, kurie ištroškę. Rašyk ir kalbėk Mano kunigiškoms sieloms: “Maištas jau vyksta, bet paslaptyje, nes pirmiausiai turi būti pašalintas tas, kuris jį sulaiko, tada Maištininkas atvirai pasirodys” (Plg. 2 Tes. 2, 7). Sakau jums, mylėkite Mano Bažnyčią, kaip Aš ją myliu. Kaip Aš paaukojau Pats Save, kad visiškai ją pašventinčiau (plg. Ef. 5, 25), taipogi ir jus, Mano kunigai, paaukokite save už ją, sekite Manimi. Tai sakau jums visiems ir žinau, kad avys, kurios priklauso Man, paklausys Mano Balso ir nepaves Manęs (Jn 10, 4). Kreipiuosi į jus šiandien, kad iš Savo Širdies gilumos pasakyčiau tuos pačius karčius žodžius, kuriais kreipiausi į Savo mokinius Paskutinės Vakarienės metu: 'Vienas iš tų, kurie sėdi su Manimi prie stalo, maištauja prieš Mane. Tai jums sakau dabar, prieš tai kai viskas atsitiks, kad, kai tai atsitiks, patikėtumėte, kad, Aš esu Tas, Kuris šiandien tai kalba' (Jn 13, 1). Mano mažieji vaikai, neleiskite, kad jūsų širdys būtų sunerimusios, pasitikėkite Manimi, ir nebijokite. Tėvas greitai atsiųs Ugnies Krikštą, kuris išdegins šio pasaulio nusikaltimus. Ateis valanda, kada galios žmonės įeis į Mano Šventovę, žmonės, kurie neateina nuo Manęs. Tiesą sakant, jau yra ta valanda. Aš, Jėzus Kristus, noriu įspėti Savo kunigus, Savo vyskupus ir Savo kardinolus, trokštu įspėti visą Savo Namą prieš didelį suspaudimą. Mano Bažnyčia artinasi prie didelio suspaudimo. Atsiminkite: išsirinkau jus per Savo Pašventinčiąją Dvasią garbinti Mane. Išsirinkau jus iš pradžių, kad būtumėte galingomis kolonomis Mano Bažnyčioje ir, kad gyventumėte tikėjimu Tiesoje. Išsirinkau jus, kad dalintumėtės Mano Garbe, ir ganytumėte Mano avis. Tikrai sakau jums, kad greitai būsite išbandyti ugnimi. Melskitės ir pasninkaukite, kad nebūtumėte išbandyti. Būkite ištvermingi ir išsaugokite tradicijas, kurių buvote mokyti. (Plg. 2 Tes 2, 15) Būkite paklusnūs Mano popiežiui (Jonui Pauliui I – v. past.), nežiūrint to, kas ateis. Likite ištikimi jam, o Aš suteiksiu jums malonių bei jėgų, kokių jums reikės. Raginu jus, kad būtumėte ištikimi jam ir laikytumėtės toli nuo kiekvieno, kas maištauja prieš jį. Visų pirma neklausykite nieko, kas jį atmeta. Niekada neleiskite, kad jūsų meilė jam būtų nenuoširdi. Greitai stosite prieš sunkų bandymą, kokio dar niekada iki šiol nepatyrėte. Mano priešai bandys sau nupirkti jus klastingomis kalbomis. Demonas jau veikia ir Sunaikinimas yra arti jūsų. Popiežius (Jonas Paulius II), turės daug iškentėti, ir todėl jūs visi būsite persekiojami, nes sakote Tiesą ir esate paklusnūs Mano Popiežiui. Tai todėl jie jūsų neapkenčia, kad jų darbai yra blogi. Iš tikrųjų visi tie, kurie dirba blogiui, neapkenčia Šviesos ir jos vengia iš baimės, kad jų naikinimo darbas neišaiškėtų... Jeigu kas nors jums skelbs kitą mokslą nei tą, kurį Aš Pats nustačiau, neklausykite jo (Plg 2 Pt 2). Tie žmonės ateina nuo Melagio. Aš pastačiau Savo Bažnyčios fundamentą ant Petro - Uolos... ir pragaro vartai niekada jos nenugalės... Būkite budrūs! Melagio raugas gali būti stiprus ir gali turėti traukiantį skonį, bet iš tikrųjų tai yra mirtina klasta! Nesileiskite niekam apgaunami. Priešinkitės demono taktikai, nes šiandien, Mano kunigai, turėsite nugalėti blogį galia, kurią gaunate iš Manęs, Kuris esu Tiesa. Kariausite dvasinį karą, kokio dar nebuvo, su armija, kilusia iš Tamsybės galių. Mano mylimieji, melskitės be perstojo. Aš Esu su jumis. Myliu jus visus... Mylėkite vieni kitus, likite stiprūs ir be baimės, kai ateis didėlis Suspaudimas, kuris jau dabar kaip tamsus debesis kabo virš Mano Namų, ir apgaubs juos kaip juodas vualis. Pasakiau jums visa tai dabar - anksčiau, negu tai įvyks, kad patikėtumėte, kai taip atsitiks¡ (Plg Jn 14, 25-31). Tris dienas ir naktis ... pasirodžius antikristui Jėzus - Vasuliai Riden ir – visiems (...) „Likę Mano Atsišaukimai bus dabar tau greitai duoti, prieš Antikristo pasirodymo dieną... - Kaip tęsime, kai jis pasirodys? Per tiksliai truputį daugiau nei tris dienas ir naktis negalėsi tęsti taip, kaip to nori. Bet visgi tas tylėjimas bus nutrauktas Mano Paties Ranka, atvėrus šeštąjį antspaudą. Džiaukis, nes greitai būsiu su jumis. Mano Balsas bus išgirstas, o mano priešai sudrebės ir mušis į krūtinę" (...) Tema: „Dvi Širdys, Švenčiausioji Jėzaus Širdis ir Nekalčiausioji Marijos Širdis" Lenkų katalikų leidykla „Vox Domini" (Du liudininkai - plg. (Apr.11,3-11) Jėzus - Vasuliai Riden (1993. 06. 03) Ištraukos iš knygos V. Riden „Tikras Gyvenimas Dievuje" (...) „O dabar paklausyk Manęs ir rašyk: Tuoj po to, kai Mūsų Dvi Širdys įvykdys Savo liudijimą (Apr.11,7), sulaužysiu septintą antspaudą, ir tą akimirką stos gąsdinanti tyla...(Apr.8,1) Šioje tyloje šio pasaulio žmonės pamanys, kad nugalėjo Mūsų Dvi Širdis ir džiaugsis. (Apr.11,10) Jie švęs šį įvykį manydami, kad atsikratė Mūsų Dviejų Širdžių, kurios liudijo per Mūsų rėmėjus, kadangi tai, apie ką jos liudijo, tapo nelaime jų ausims ir rykšte jų reikalams bei darbams, jų blogiems ketinimams (Plg. 2 Tim.4,3). Tada staiga tyla bus nutraukta, atėjus Mano Dienai, ir bėda nešvariems! Bėda neatsivertusiems! Ši dykuma bus padengta jų lavonais; dykuma, kurią patys paruošė (Plg. Apr.11,13). Tada Mano Angelas pripildys Ugnimi Smilkytuvą, kurį laikė prieš Mano Sostą ir prieš altorių, ir mes jį ant žemės (Apr.8,5). O tada tegul kiekvienas žiūri: kils staigus žemės drebėjimas ir žemės dalys užsidegs bei persikels (2 Pt.3,12; Apr.11,13). Daugelis pabėgs į kalnus, kad pasislėptų grotose ir tarp uolų. Šauksis Manęs, bet Aš neklausysiu (Plg. Jer. 11,11). Jie Mane provokuos ir piktžodžiaus Mano Šventajam Vardui (Apr.16,11-21), ir pasakys kalnams ir uoloms: ‘Kriskite ant mūsų ir pridenkite mus nuo Sėdinčiojo Soste Veido ir nuo Avinėlio rūstybės’ (Apr.6,16), kadangi ateis Mano Diena ir kas atsilaikys? O tie, kurie pergyvens (Apr.11,13), baimės apimti, puls ant kelių ir tik Mane garbins, Mane, jų Dievą... Tada ant jūsų nusileis Naujas Dangus ir Nauja Žemė (Apr.21,1), pasaulio karalystė taps Mano Karalyste (Apr. 11,15), ir [Aš] karaliausiu kiekvienoje širdyje. Senasis pasaulis išnyks. (Apr. 21,4) Siela, jau jūsų dienose prasidės Mano karaliavimas". Jėzus pasakė Vasuliai: „Pripildyk Mane džiaugsmo ir perduok Šventojo Rožančiaus maldą visiems, kurie Mane myli ir liudija apie Mane. - Tai reiškia visiems Krikščionims? - Taip... Jūs turite gerbti Mano Motiną, kaip Aš ją gerbiu.” „Išmokyk taip pat ir kitus, kaip lėčiau melstis Šventąjį Rožančių. Nėra naudos melstis greitai ir vien tik lūpomis. Kiekviena malda turi plaukti iš širdies. Turite jausti tai, ką kalbate, raskite laiko apmąstyti kiekvieną Paslaptį.” „Noriu, kad kalbėtumėte Rožančių ir - jeigu tai įmanoma - visas tris dalis.” (Tada dar popiežius nebuvo paskelbęs dar vienos Rožančiaus dalies - vert. past.). Marija prideda: „Nesiliaukite kalbėję Rožančių, ateikite su džiaugsmu kalbėti visą Rožančių. Turtingas žmogus neatsilieps, bet vargšas žmogus ateis pas Mane su savo Rožančiumi, ir Aš jo išklausysiu, kada jis savo varguose kalbės šią paprastą maldą. Viskas, kas varginga ir paprasta, yra mirtina šėtonui, kuris yra pati Tuštybė. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šėtonas neapkenčia Rožančiaus”. „Būkite ištvermingi savo maldose. Šėtonas bus surištas Rožančiumi”. „Išmokite šią maldą ir kalbėkite ją po kiekvieno savo rožančiaus dešimtuko: Jėzau, mano vienintele meile, meldžiuosi už tuos, kuriuos Tu myli, bet kurie nesugeba mylėti Tavęs; tegul bus apvalyti ir išgydyti, kad ir jie taip pat būtų išlaisvinti nuo visokio blogio. Amen”. (19993.08.8) Šalies paaukojimo aktas Dviem Širdims (Kristaus padiktuotas Vasuliai Riden kiekvienai tautai) 1993. 09. 21. Pakviesti Tavo žodžio pranašystėmis, o Viešpatie, žinome, pasitikime ir tikime, kad Tavo Švenčiausios Širdies ir Nekalčiausios Marijos Širdies triumfas jau yra labai arti. Taigi nuolankiai ateiname paaukoti save pačius, mūsų šeimas ir mūsų šalį Jūsų Dviems Švenčiausioms Širdims. Tikime, kad jeigu paaukosime Jums mūsų šalį, tauta neištrauks kardo prieš tautą ir jau nebus pasiruošimo karui. Tikime, kad jeigu paaukosime mūsų šalį Jūsų Dviem Mylinčioms Širdims, visas žmogiškasis išdidumas bei arogancija, bet koks ateizmas ir širdžių kietumas išnyks, o meilė ir gerumas pakeis kiekvieną blogį. Tikime, kad Jūsų Dvi Mylinčios Širdys neatsispirs mūsų maldavimams ir mūsų poreikiams bei Savo Meilės Liepsnoje išgirs mus, ir ateis pagydyti mūsų gilių žaizdų bei atnešti mums ramybės. O, Švenčiausioji Jėzaus Širdie ir Nekalčiausioji Marijos Širdie, įžiebkite mumyse kibirkštį iš Jūsų Dviejų Širdžių, kad uždegtume savo širdis. Padarykite iš mūsų šalies tobulą Jūsų Šventumo Buveinę. Pasilikite mumyse, o mes - jumyse, kad dėka Jūsų Dviejų Širdžių Meilės atrastume Ramybę, Vienybę ir Atsivertimą. Amen. Dievo Motina sako: „Pasilenkiate labai žemai ir sekate teises raidę, betgi neprieinate prie supratimo Teisės širdies. Daug kas iš jūsų kalba apie Vienybę, bet jie yra pirmi pasmerkti tuos, kurie ją praktikuoja, nes nėra jumyse meilės. Jeigu viską, ko prašiau jūsų, praktikuojate be meilės, vis dar esate tamsybėse” (1993.12.6-8) Apie bausmes Panormiti, 1994. 05. 21 „Mano Švenčiausios Širdies Vasulia, rašyk: ramybė tebūnie su jumis. Manyje gyvensite, todėl džiaukitės Mano Buvimu. Tegul jūsų sielas gaivina Mano Buvimas. Ateikite paklausyti Mano Širdies Troškimų. (…) Paprašiau jūsų gyvenimo ir kilniaširdžiai jį Man paaukojote! Apsupau jus Savo Jėga, kad eitumėte į priekį su Mano Atsišaukimu, ir nuėjote su juo. Todėl nuolat darysiu, kad jūsų priešai trauktųsi jums iš kelio. Ar kas nors jus nuskriaudė? O! Kad žinotum, kiek demonų pabėgo vien pamatę Mano Šviesą… Daviau tau Savo Šviesą… Pažadu, kad tavęs neapleisiu. Būk ištverminga savo maldose ir tegul tavo lūpos kartoja viską, ką tau daviau. Atnaujink savo ištikimybės pažadus, o duosiu tau pakankamai jėgos, kad eitum Man iš paskos ir toliau stiprintum Mano Bažnyčią! Jėzus yra Mano Vardas. Laiminu tave. Myliu tave. Mylėk Mane. Po kelių sekundžių Dievas Tėvas pasakė: Vasulia, pakelk sielą į Mane. Tai Aš, Jahvė. Kalba tavo Karalius. Laimink Mano Šventą Vardą ir gyvensi. Dukra, daugelis susirenka aplink Atkritimą. Ar turiu tylėti? Šiandien iš naujo nužengiu su Savo gelbstinčia pagalba ir jų maišto viduryje šaukiu: „Išsigelbėjimas! Išsigelbėjimas kyla iš Manęs!” Žemė nyksta savo atkritime, apimta neteisybės, o jos gyventojai kenčia už savo nuodėmes: badą, žemės drebėjimus, karus. Visa tai paverčia žemę į dulkes…Dukra, ženk kartu su Manimi per šią dykumą. Aš Esu yra su tavimi. Pasilik linksma ir rami, nes Aš esu su tavimi." Jėzus – Vasuliai Riden – ir visiems 1994. 12. 18 - „Mano Meilė tau neturi ribų. Jeigu pereini Nakties baisumus, nebijok... Vasulia, Aš esu su tavimi. Randu Sau paguodą tavo liūdesyje. Tu esi Mano paguoda. Esi poilsis Mano Galvai ir Mano daržas. Tegul tavo širdis trokšta Manęs. Nežiūrėk su pavydu į savo aplinkinius ir neleisk savo širdžiai nueiti iš kelio. Per tikėjimą atėjai pas Mane. Ar yra kas stebuklingesnio tarp visų stebuklų? Sakau tau: gale gausi savo atlyginimą. Paskyriau tave būti Mano Aidu, kad daug kartų pakartotum žodžius, kuriuos sakau. Ar iš tikrųjų darai viską, kas yra tavo galioje, kad Man patiktum ir Man tarnautum? -Jeigu tai darau, tai tavo Malonės Dvasios dėka. Matai, šiandien pastačiau tave virš tiek tautų, kad būtum Mano Aidas ir atgaivintum Mano Bažnyčią, kad ją suvienytum ir padarytum gražesne. Arti yra Mano Karalystė žemėje, ir norint padėti Mano avidei reikia aukos, geranoriškumo bei meilės... Pažiūrėk, kiek tu pati laimėjai sielų tokiomis mažomis pastangomis! (...) - Betgi, kas blogiausia, dar neatėjo... Blogiausia turi ateiti. Niekas negali atsirasti staiga. Mano Tėvas parodys vargšams Savo Galingą Ranką, bet atkritėlius ir Maištininką – sudegins juos ugnies audra iš Rytų, dėl tų baisybių, kurių prisidarė... Kaltasis mirs dėl savo kaltės. Jeigu atsiverstų prieš Mano Dieną ir pataisytų tai, ką sunaikino, ir pripažintų savo nuodėme, atleisčiau jam ir jis gyventų, o ne mirtų. Tokia yra Mano Teisė, triskart Šventa”. MALDA UŽ PASAULIO ATSIVERTIMĄ Gailestingiausias Tėve, padaryk, kad tie, kurie nors ir klausosi, niekada nesuprato, kad tai - Tu, Šventųjų Šventasis. Atverk akis tų, kurie nors ir žiūri, bet niekada nemato. Tegul šį kartą pamatys savo akimis Tavo Šventąjį Veidą ir Tavo Šlovę. Savo Pirštu paliesk jų širdis, tegul atsiveria ir supranta Tavo Ištikimybę. Meldžiuos, prašydamas (-ma) Tavęs visų šių dalykų, Tėve Teisingasis, kad visos tautos atsiverstų ir būtų pagydytos per Tavo Mylimojo Sūnaus Jėzaus Kristaus Žaizdas. Amen. 1995. 05. 30 (...) „Meilė, tikroji meilė, iškęs patyrimus, nepasisekimus - viską. Patalpink Mane pirmoje vietoje ir virš visko. Evangelizuok su meile Meilei, šlovink Mane. Mano vaike, atmesk viską, kas veda į blogį, ir įsigilink į viską, kas yra gera ir šventa, kas veda į amžinąjį gyvenimą. Aš esu Šventas ir Geras... Degina Mane troškimas... - Koks troškimas, mano Viešpatie? - Pamatyti Mano Bažnyčią suvienytą ir vieną... Melskis už vienybę. Neklausyk tų, kurie netrokšta vienybės. Sėjantis Pasidalijimą padaro, kad jie yra dvasiškai atsiskyrę bei agresyvūs. Kiekvienas, kas nuoširdžiai ir iš visos širdies neveikia vienybės labui, rimtai nuliūdina Mano Šventąją Dvasią. Maldauju tų, kurie renkasi vesti Mano Bažnyčią į vienybę, kad išraižytų savo protuose šiuos žodžius: nuolankumas ir meilė. Nuolankumas ir meilė, tai - raktas į vienybę. Tai ne graži iškalba nei ilgos diskusijos nuves prie vienybės. Tai ne jų abipusis savęs gyrimasis atves Mano Bažnyčią prie susivienijimo. Visa tai Mane kankina... Susinaikinimas ir griuvėsiai įėjo į Mano Šventovę, tai ko jiems vienas kitą girti? Kur yra jų garbė? Pasilenkite, kad galėtumėte pamatyti Mano Valią, nutildykite savo balsus, kad išgirstumėte Išganymą, kuris kreipiasi į jus nuo Savo Šlovės viršūnės. Tai atsivertimo dėka jūsų širdys išgirs Mane ir atves Mano Bažnyčią į susivienijimą, suvienijant Mano Kūną. (...) Och, dukra! Melskis, kad namai Rytuose bei namai Vakaruose (pravoslavai ir katalikai - vert. past.), susijungtų kartu kaip dvi rankos, kurios susijungia maldos metų: kaip dvi panašios viena į kitą rankos, pilnos grožio, kai susipynusios pakeltos į Dangų maldoje. Tegul šios dvi, priklausančios tam pačiam vienam kūnui rankos dirba kartu, dalindamosi tarpusavy savo sugebėjimais ir turtais... Tegul šios dvi Mano Kūno Rankos pakils kartu... Och, kada šios dvi Mano Kūno Rankos pakels Mane prie Altoriaus, laikydamos Mane kartu? (...) - Myliu Tave, Meile. - Daugelį pagydysiu per šiuos atsišaukimus. Daryk, kas tau priklauso, mano Vasulia, o Aš, Savo Dieviškumu, užbaigsiu tavo darbą. Eikš, būsiu su tavimi, kai darysi kitas savo mažas užduotis. Aš, Jėzus, myliu tave. Priimk Mano palaiminimus." (...) 1995. 11. 10 „Visgi Aš esu Prisikėlimas ir prikelsiu viską, ką parašiau tavo ranka kad kiekvienas įtikėtų, kad „Tikras Gyvenimas Dievuje" nebuvo parašytas per kūną, bet Malonės Dvasios. Nejausi tamsos nei liūdesio, nes paslėpiau tave Mano Švenčiausioje Širdyje. Mano mažoji siela, tegul Mano pilnas didybės Balsas, būna išgirstas. Te negąsdina tavęs triukšmas, kuris sklinda aplink tave. Iš Mano Tėvo Lūpų ant neatsivertusių nusidėjėlių išsilieja pyktis, kuris pasirodys kaip žaibas bei ryjanti ugnis. Ne taip seniai Jis paskelbė tai Akitoje per jūsų Motinos pasiuntinę.* Ant galo žemė atidarys ausis ir širdis, priimti išganymo grūdą, ir Aš triumfuosiu kartu su jūsų bei Mano Motinos Širdimi. Mano Agonijų inde, duosiu tau užtektinai jėgos garbingam tavo misijos, kuri suteiks Man garbę, įvykdymui. Mano Meilė apglėbia tave, taigi nebijok. Lo tedhal! Aš, Jėzus Kristus, esu su tavimi dabar ir visam laikui”. (...) 1995. 11. 10 „Dabar gi sakau tau: visoms kunigiškoms sieloms, kurios prieš pasaulį atvirai pasisako už Mane, Aš irgi - kai ateis laikas - prisipažinsiu prieš Savo Tėvą. Tau gi sakau: nesigink! Tegul dabar tie, kurie tave išgirdo, duoda liudijimą ir atvirai išpažįsta tiesą. Betgi demonas kai kuriuos iš jų atves prie tylėjimo, nusiųsdamas jiems kurtumo dvasią. Jie paslėps lempą, kurią jiems daviau, ir patys pasislėps tamsoje, kad jų nepamatytų, o šią tamsą pavadins "atsargumu". * Dievo Motinos apsireiškimai ses. Agnietei Sasagava prasidėjo 1975 m. sausio 4 d. – v. past. Adoracijos ir atsiteisimo Motina („Marija kreipiasi į savo mieluosius sūnus - kunigus”, 1993 m., 35 psl. Chicago) Nr. 360 1987-08-21 r) „Aš prašau, kad vėl visur įsigalėtų Švenč. Sakramento adoracijos valandos. Aš trokštu, kad padaugėtų iš meilės pagarba Eucharistijai... Apsupkite eucharistinį Jėzų gėlėmis ir žvakėmis, apgaubkite Jį švelniu dėmesiu, prisiartinkite prie Jo klūpodami ir garbindami (o ne sėdėdami - v. past.)”... Jėzus apie Savo Motiną (ištraukos iš apsireiškimų Vasuliai Riden: „Tikras Gyvenimas Dievuje", sąs. 83) 1996.03.21 „Visi tikintieji, garbinkite Jos Širdį, nes atiduodami pagarbą Jos Širdžiai, - garbinate Mane. Kai Ją pažinsite, paskelbsite Ją Karaliene ir nuostabos verta. (...) O, ateikite! Prieš tai, kai užlies jus nuodėmės potvynis. Įeikite į šią Arką, kuri gali jus išgelbėti, Nebūkite kaip jūsų protėviai Nojaus dienomis, kurie nepaklausė. (...) Kiekvienas pamaldumas Jos Širdžiai pagarbinti bus padidintas ir kyla pas Mane, nes mūsų vienybė yra tobula. (...) Iškilmingai sakau tau: jeigu pripažinsi Jos Širdį, tai ne tik priimsi Mano Širdį, bet taip pat ir Tėvo Širdį. (...) Kūriniai, šis Didelis Ženklas danguje, - Moteris apsisiautusi Saule, baimę, paralyžiuojančia demonus - šis Didelis Ženklas, kuris šviečia danguje, gąsdindamas Tamsybės, tai ne kas kitas kaip Mano Motina". (...) 1996. 04. 03. „O, nuodėmės vergai! Pinigų vergai! Šėtono vergai! Pripažinkite, kad esate mirę ir pūvate". Dievo Motina - Dievas Tėvas - Vasuliai Riden: Apie valdžią ir dvasininkus 1996. 04. 9 „Per šiuos Pranešimus [Viešpats] kviečia jus gyventi Taikoje. Dievas kviečia jus, kadangi Jis yra Tėvas. Jis kviečia jus, kad pakeistumėte savo gyvenimą ir gyventumėte šventume. Aš, jūsų Motina, laiminu jus visus, kurie grįžote prie Dievo ir garbinu Jį už tai, kad Jo gailestingumas persiduoda iš kartos į kartą. O tuos, kurie ir toliau užsispyrę pasitiki savo amoralaus gyvenimo filosofija, melskitės ir pasninkaukite už juos. Mano motiniška Širdis yra perplėšta dėl jų atsimetimo ir aklumo. Tu gi toliau tęsk liudijimą Vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios... ...Nebijok išdidžių širdžių, nes, nors didžiuojasi savo valdžia, šios širdys yra niekas Viešpaties Akyse. Argi negirdėjai: „Visų daiktų Valdovas neišsigąs asmens nei nekreips dėmesio į didumą”… (Išm. 6,7); „įvyks griežtas valdančiųjų teismas. Nes paprastas žmogus nusipelnys gailestingumo, o didieji bus griežtai nubausti. (Išm. 6,5-6). Jis išsklaidys išdidžius širdyje” (...) „Kvailas sako savo širdyje: Nėra Dievo!”... (Ps. 53, 1). Aš, Jahvė, duodu tau Savo Taiką. Žiūriu iš Dangaus ir matau Savo namų plėšimą. Visgi išsklaidysiu atsimetėlius, tegul neapleidžia tavęs drąsa... (t. p. 24 psl.). (...) Paklausyk Manęs: jūsų dienomis daugelis kunigų ginkluojasi karui, kad pasipriešintų Bažnyčios Vikarui (Popiežiui Jonui Pauliui II – v. past.). Tai tie patys, kurie mokina bet ko: to, kas jiems patinka ir ką mėgsta pasaulis! Jie yra pilni kompromisų. Kad patiktų pasauliui, jie parduotų net Mano Sūnaus Kraują! Kaip gi galiu žiūrėti į tai, ką matau, ir tylėti! Kada [jie] girdi Mano Balsą per Mano pranašus, neveikliai nuleidžia rankas ir nepriima Jo kaip kvietimo ir dangiškojo ženklo (Hbr 10, 26-30). Betgi šventus kunigus, kurie yra kaip Jokūbas ir pasiduoda jų Motinos autoritetui, Aš vesiu amžiams. Aš pats juos vesiu ir jie bus vadinami Aukščiausiojo sūnumis. Atėjo šėtono valanda... Mano žodžiai tavo lūpose bus toliau kaip ugnis visiems tiems (Dievas kalba apie kunigus – v. past.), kurie būdami atkritę pakelia Mano Sūnaus Kūną ir Kraują ne tik be baimės, bet taip pat be tikėjimo. Juos pakelia išduodami! V. R.: - Kiek laiko dar liko iki Tavo Sūnaus sugrįžimo? D. T.: - Neturi teisės Manęs to klausti, Vasulia, (...) 1996. 04. 15 (...) „ Greitai Mano Balsas bus išgirstas kaip perkūnijos trenksmas. Išgirsite, kaip Aš sakau: „Gana! Gana, jau gana!” Žemė atsivers ir tie, kurie maištavo prieš Mane, pamatys, kaip nukrenta ant jų Mano Ranka... Atvyksiu ugnies uragane (Iz 66, 14). Kai kuriems tai ateis kaip palaiminimas, bet tie, kurie niekada Manęs nebijojo, tą dieną išmoks Manęs bijoti... (...) Jie tapo kaip prekiautojai, įeinantys į Mano Šventovę ir išeinantys iš Jos, perkantys ir parduodantys Mano Sūnaus Vardu... O, blogi polinkiai! Žemė tokia purvina! Kam jus turiu (kalbama apie pašventintas sielas tų, kurie leidosi atkristi), jūs, kurie esate pašvęsti tarnauti Mano Sūnui, o kurie atsisukote prieš Jį, parduodami Jo Kūną ir Jo Kraują? Sugrįžkite į Mano Sūnaus tarnybą, o Aš padarysiu iš jūsų stebuklą sieloms - toms pačioms sieloms, kurias traukiate su savimi į pražūtį! Ateikite parodyti atgailą, o Aš atgaivinsiu jūsų dvasią ir apšviesiu jūsų akis, kad jos pamatytų Mano Dvasios Šlovę, Tos, kuri išlaikys jus ten, kur turėtumėte būti jūsų patarnavimo pradžioje. Mano dukra, pasakyk Mano tautai, pasakyk tam Mano likučiui, kad visokiais būdais reikia bandyti sumažinti Mano pyktį. Paragink Mano tautą, pasakyk jiems, kad melstųsi širdimi už pasaulio atsivertimą. Aš, Jahvė, jų amžinasis Tėvas, atlyginsiu jiems amžiams”. „Viešpats yra gailestingas, bet ir greit užsidegantis, dosnus pasigailėti, bet ir pyktį išlieja. Kaip didelis gailestingumas, taip didelis ir Jo griežtumas”. (Sir 16, 11-12) (Ten pat, psl. 27) Vasulia Riden „Tikras Gyvenimas Dievuje" Jėzus – Vasuliai Riden 1996. 10. 22 „Šiandien, Mano dideliam skausmui, daugeli kiekvienos tautos žmonių traukia Žvėries adoravimas ir jis tapo jiems jų valdovu ir dievu, nes jie priėmė jos karalystes bei jų ištvirkimą (plg. Apr. 13, 3-4). Jie tapo šios žemės pirkliais (plg. Apr. 13, 16). Taip! Jų širdys atsigręžė į pasaulio vaisius. Šėtono suvedžioti jie platina klaidą. Užvaldyti savo nuodėmių jie platina liberalizmą ir tai, kas ji primena, iškreipiant Tiesą ir Mano Bažnyčios Tradiciją. Apgaulė kaip tik ir iškreipia Tiesą… Taigi noriu, dukra, kad už juos melstumeisi, nes Aš taip pat juos myliu. Melskis, nes jie yra blogio galių įtakojami. Tamsios galios žemo pasaulio juos apgauna ir užsideda ant jų kunigiško patarnavimo… Šios pragariškos galybės siekia iš paskos Mano konsekruotoms sieloms, kad jas patraukti tikėti į tai kas nėra teisinga… Šiandien šie mirtini nuodai įtakoja Mano konsekruotas sielas. Tai yra dūmai, kurie pateko į Mano Šventovę. Prievartauja Mano Bažnyčios Teisę”. * (Vasulios pastaba: Čia ypač eina kalba apie nusižengimą Kanoninei Teisei (Kan. 1374), kuri draudžia katalikams, gresiant ekskomunikai, priklausyti draugijoms veikiančiomis prieš Bažnyčią. Problemą išaiškino Tikėjimo Doktrinos Kongregacija Deklaracijoje apie ekskomuniką, kurią užsitraukia katalikai priklausantys masonų sektoms arba panašioms draugijoms : AAS 73 (1981), 240 – 241).) 1997. 04. 04 d. - „Mano Širdies Gėle, paklausyk Mano Žodžių. Klausiu tavęs: ar tiki tuo, kas yra surašyta Raštuose? - Bet akivaizdu, Viešpatie! - Tiki, kad Dievas gali kalbėti žmogui? - Prabilai man ir tik dėl to sužydau. Kaip gi galiu netikėti, kad Tu man kalbi? Šiandien daugelis maniškių Mano paties Namuose, pakelia kardą prieš Manę… Pilni išdidumo sako: Mes esame dievai. Jie mano, kad yra daug didesni už viską, ką žmonės vadina «dievu», daug kartų didesni už viską, kas supama pagarbos; jie patys sėdi soste Mano Šventovėje ir tvirtina esą Dievas. (Plg. 2 Tes. 2,3÷4). Kiekvieną Mano išsakytą žodį atmetą, bet didelė ugnis jau pasiruošusi juos praryti… [Jie] tvirtina, kad suprato Mano paties paslaptį. Yra Tarpininkas (Šv. Dvasia), primenanti žmogui jo vaidmenį, pagailintis jo. Ji meldžiasi už žmogų, kad jis būtų atnaujintas ir išvengtų prarajos… Norėdami paslėpti savo planus, žmonės, kurie kasdien pakelia Mane (Eucharistijoje), kuria sąmokslus tamsoje, kad nuverstų Petro sostą ir nutildytų Mano bažnyčios Vikarą bei visus tuos kuriems atskleidžiau jų planus ir apnuoginau jų atkritimą… Jie sako: ‘Kas mus pamatys? Kas mus atpažins?’ Nuolankieji gi džiaugiasi girdėdami ir atpažindami Mano balsą. Neturtingieji džiaugiasi Mano buvimu. Jų Man aukojamos aukos (Dievas vėl kalba apie atkritėlius – v. past.), yra pasityčiojimas. Iš tikrųjų jie tapo gėdos objektu Mano Kieme. Šie piktadariai Mano Namuose galvoja, kaip nutildyti Mano Balsą. …- Vasulia, Mano draugė, ateis aušra po šios ilgai užtrukusios nakties, ir nušvis Garbė Mūsų Trigubo Vienatinio Šventumo”… (Vassula Ryden „Prawdziwe Życie w Bogu”, 148-149, 152 psl.) 2001. 11. 13. „Kai kurie iš jūsų sako: 'Mums nereikia šio pranašiško apsireiškimo, mes nesame įpareigoti nei jo klausyti, nei jo skaityti, nes mums užtenka Raštų ir iš jų galime gauti visokį žinojimą'. Todėl klausiu jūsų tame netikėjime: „Ar žinote, kodėl netikite ir, ar žinote, kodėl esate tokie abejingi ir nusprendę uždaryti širdį? Ar žinote, kodėl neieškote nieko be jų”? Tai todėl, kad neturite Šventosios Dvasios, Kuri galėtų jus nunešti iš tamsos į Savo Šviesą, apšviesdama jūsų sielą, kad matytų Sūnų su Tėvu jums pasirodančius. Šventoji Dvasia įkvėptų jums prisikėlimo gyvybę, atgaivindama jus, duodama jums gyvenimą Manyje. Ar siela, kuri yra negyva, gali suprasti Raštus ir juos praktikuoti, jeigu nėra gyva? Jeigu suprastumėte Raštus, kurie yra veidrodis, atspindintis Mano Atvaizdą, nekalbėtumėte: ,Man užtenka Raštų’. Ne, Mano drauge, Raštų neužtenka, jeigu neturi Šventosios Dvasios. Tai Šventosios Dvasios Šviesos dėka galima suprasti Apreiškimą. O visos Švento Rašto paslaptys, kurios atrodė neįžvelgiamos ir užantspauduotos, taps žinomos ir aiškios, nes pažinimo raktas bus tau Dvasios suteiktas… „Taigi, nesipriešinkite mano pasiuntiniams, kurie yra kaip skambi knyga ir kaip pranašo pareiga. Jie kyla iš Manęs. Jie neatskleidžia daugiau, negu turi Raštai, bet yra jūsų vadovai. Jie veda jus į gyvenimą naujuoju keliu, kad iš tikrųjų gyventumėte Manyje, pataiso jūsų gyvenimą, suteikia jums pasitikėjimą ir džiaugsmą”. (…) „Ir – kaip pasakei, dukra – Nojaus laikais Man ateinant, dangūs nukrito potvyniu. Dabar žemė bus ištirta ir apimta ugnies liepsnų. Mano Diena yra arti ir vargas lavonams (dvasiniams lavonams – netikintiesiems - vert. pastaba), Mano Sugrįžimo Dieną. (Šis Sugrįžimas nėra Paruzija - Antrasis Kristaus Atėjimas). ‘Viešpaties Dieną’ reikia suprasti kaip mažesnį teismą prieš Teismo Dieną. Tai Apsivalymo būdas prieš Atnaujinimą. Ir prasidėjo mažomis fazėmis. –Vasulia Riden.). Kai ateis Mano Diena, vargas bus ir tiems, kurie savo gyvenimą paskyrė tik materialinėms gėrybėms. Mano ženklas bus ugnis. Jau girdėti Mano Žingsniai ir daugelis mato Mano Kojų Pėdsakus. Kaip pasirodau tiems, kurie Manęs neatpažino, kaip šiuo malonės laiku pasirodžiau kaip Gailestingumas ir kaip Lempa, taip tada pasirodysiu kaip ryjanti Ugnis. Kodėl kažkas mano, kad praeisiu nepastebimas? Ir toliau manote, kad Mokytojas pereis prieš jus be kokios bausmės? Gera yra gailėtis kiekvieną dieną”. Rožančiaus slėpinių apmąstymas pagal apsireiškimus Vasuliai Riden Šv. Rožančiaus apmąstymai Jėzus pasakė Vasuliai: „Pripildyk Mane džiaugsmo ir perduok Šventojo Rožančiaus maldą visiems, kurie Mane myli ir liudija apie Mane. - Tai reiškia visiems Krikščionims? - Taip... Jūs turite gerbti Mano Motiną, kaip Aš ją gerbiu.” „Išmokyk taip pat ir kitus, kaip lėčiau melstis Šventąjį Rožančių. Nėra naudos melstis greitai ir vien tik lūpomis. Kiekviena malda turi plaukti iš širdies. Turite jausti tai, ką kalbate, raskite laiko apmąstyti kiekvieną Paslaptį.” „Noriu, kad kalbėtumėte Rožančių ir - jeigu tai įmanoma - visas tris dalis.” (Tada dar popiežius nebuvo paskelbęs dar vienos Rožančiaus dalies - vert. past.). Marija prideda: „Nesiliaukite kalbėję Rožančių, ateikite su džiaugsmu kalbėti visą Rožančių. Turtingas žmogus neatsilieps, bet vargšas žmogus ateis pas Mane su savo Rožančiumi, ir Aš jo išklausysiu, kada jis savo varguose kalbės šią paprastą maldą. Viskas, kas varginga ir paprasta, yra mirtina šėtonui, kuris yra pati Tuštybė. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šėtonas neapkenčia Rožančiaus.” ...Būkite ištvermingi savo maldose. Šėtonas bus surištas Rožančiumi. Išmokite šią maldą ir kalbėkite ją po kiekvieno savo Rožančiaus dešimtuko: Jėzau, mano vienintele meile, meldžiuosi už tuos, kuriuos Tu myli, bet kurie nesugeba mylėti Tavęs; tegul bus apvalyti ir išgydyti, kad ir jie taip pat būtų išlaisvinti nuo visokio blogio. Amen.” (93.08.8) Perskaičius paslaptį ir citatą iš apsireiškimo truputį sustojame kontempliuojant (apmąstant) tekstą. Rožančiaus apmąstymų tekstai (Šaltinis: lenkų katalikų leidykla internete www.voxdomini.com.pl/ ) DŽIAUGSMINGOJI DALIS Pirmasis slėpinys: APREIŠKIMAS „Aš, dangaus ir žemės Kūrėjas, sakau jums: Mano Šventoji Dvasia yra Sužadėtinis Sužadėtinės, Tos, kuri nešiojo Vaikelį, Kuris turėjo jus išgelbėti ir atpirkti, ir Kuriame, per Jo Kraują, gavote laisvę ir nuodėmių atleidimą. Ji yra Sužadėtine tos, kurią surado kaip aptvertą darželį, skleidžiantį rečiausius dorybių kvapus, užantspauduotą šaltinį; Sužadėtinę, žaviausią iš nuotakų, pilną tyrumo, atsižvelgdama į Jos išimtinį tobulumą. Mano Dvasia nužengė ant jos ir pridengė Ją Savo šešėliu, ir pagarbino Mane padarydama iš Jos Dievo Motiną, visos žmonijos Motiną ir Dangaus Karalienę.” (92.10.5) Po kiekvienos paslapties: O mano Jėzau, atleisk mums mūsų klaidas, apsaugok mus nuo pragaro ugnies, nuvesk į dangų visas sielas ir ypač padėk tiems, kurie labiausiai reikalingi Tavo gailestingumo. (Fatimos malda) Jėzau, mano vienintele meile, meldžiuosi už tuos, kuriuos Tu myli, bet kurie nesugeba mylėti Tavęs; tegul bus apvalyti ir išgydyti, kad ir jie taip pat būtų išlaisvinti nuo visokio blogio. Amen.” (93.08.8) Antrasis slėpinys: ŠV. ELŽBIETOS APLANKYMAS „Tebūnie žinoma, kad Aš, Viešpats, gerbiu Savo Motiną Ji karaliauja. …Sakau tau, kad Mano Motina yra taip pat jūsų Motina. Esate Jos vaikai… Ji yra Dangaus Karalienė Guodėja jūsų Guodėjo, Atpirkėjo Bendrininkė, Mano Šventosios Dvasios Sutuoktinė… Nepailsiu, kol nenuvesiu ir tavęs į Savo Motinos Namus, kad taip pat ir tau apreikščiau Jos Grožį… Visos paslaptys, kurios atrodė tau mįslių šulinys, bus ir tau kaip žaibas apreikštos ir suprasi, kodėl Moteris, apsisiautusi saule, nužengia dabar iš Mano Kiemų”. (93.11.11) Trečiasis slėpinys: JĖZAUS GIMIMAS „Esu Žodis, Alfa ir Omega. Esu Gyvybės Gėrimas, Meilės Šaltinis ir iš Manęs kyla viskas, kas egzistuoja. Atėjau kūne į žemę, kad atpirkčiau jus. Nužengiau iš Dangaus, kad jus pasiekčiau,- bet ar Manęs paklausėte? Nužengiau iš Savo Sosto, kad ateičiau į jūsų kambarį, kad pas jus užeičiau ir priminčiau, kad esate Mano Karalystės paveldėtojai. Išėjau iš Savo Būstinės ir ieškant jūsų, įžengiau į dykumos kelią. Dangiškasis Meistras neatsakė jums Savo Meilės, niekada!” (88.02.10.) Ketvirtasis slėpinys: JĖZAUS PAAUKOJIMAS ŠVENTYKLOJE „Leisk Jėzui formuoti tave tokiu pavidalu, kokio Jis trokšta. Aukodama savo valią Mano Sūnui Jėzui Kristui ir aukodama Jam save visiškai, tikrai Jam patinki ir Jo valia išsipildo tavyje. Nebijok, veik uoliai ir gaivink Jo Bažnyčią. Tegul Jo kūriniai įsisąmonina, kad Žodis yra gyvas ir nepavargstamai aktyvus Mano vaikai, jūsų meilė negali remtis vien tik lūpomis ištartais žodžiais, bet kažkuo, kas kyla iš jūsų širdžių. Tegul viskas, ką darote, bus daroma širdimi, meilėje.” (93.12. 6 ir 8.) Penktasis slėpinys: JĖZAUS RADIMAS PO TRIJŲ DIENŲ ŠVENTYKLOJE „Ateik tu, kuris dar klaidžioji šioje dykumoje sakydamas: ‘Ieškojau savo Atpirkėjo, bet Jo neradau’. Surask Mane, Mano mylimasis, širdies tyrume, mylėdamas Mane be asmeninės naudos. Surask Mane šventas, atsidavęs, kokio iš tavęs tikiuosi. Surask Mane, laikydamasis Mano įsakymų. Surask Mane, pakeisdamas blogį meile. Surask Mane paprasta širdimi. Nenusidėk daugiau, nustok daryti blogį. Išmok daryti gėrį. Ieškok teisingumo, padėk persekiojamajam. Tegul džiūgauja dykuma ir išdžiuvusi žeme. Tegul tavo šaltumas užsidegs deginančia liepsna. Atmesk apatiją ir pakeisk ją uolumu. Daryk visus šiuos dalykus, kad galėtum pasakyti: ‘Ieškojau savo Atpirkėjo, ir atradau Jį. Jis buvo šalia manęs visą laiką, bet apgaubtas tamsa negalėjau Jo pamatyti. O, tebūnie Dievui garbė! Tebūnie palaimintas mūsų Viešpats. Kaip galėjau būti toks aklas?’ Priminsiu tau vėliau, kaip laikytis ir vertinti Mano Taisykles, kad galėtum gyventi”. (89.07. 8.) ŠVIESIOJI DALIS Pirmasis slėpinys: Viešpats Jėzus priima krikštą iš šv. Jono Krikštytojo Jordane (Mt 3, 13-17) „Ugnies krikštas ateis ant tavęs, kūrinija! Krikštas taip trokštamas, kad vėl viską padarytų nauja. Skelbk Dievo Karalystę ir tegul tau niekas netrukdo... Prašyk Gyvojo Vandens Upelių. Tegul plūsta ant tavęs kaip Šaltinis jus visus atgaivinti!"(1996.07.17.) Antrasis slėpinys:Kanos vestuvėse Viešpats Jėzus prašant Jo Motinai perkeičia vandenį į vyną (Jn 2, 1-12) „Niekas Manęs taip nepagarbino kaip Moteris, apsisiautusi saule. Taip! Ji yra neįprasta puiki savo tobuloje Meilėje, kad visos salos, kalnai, kalneliai, slėniai ir šaltiniai atiduoda Jai gilią pagarbą, kai Ji pro juos praeina. Šiandien, kaip ir vakar, Gražiausia Meilė vaikšto po žemę Mano Angelų apsuptyje. Juos žavi Tėvo ypatingo Kūrinio grožis, jų akys niekada nenustoja stebėtis Stebėjimosi Verta, Švenčiausia iš visų Mergelių. Žengdama žeme, Ji užtaria su Meile ir atsako į jūsų maldavimus”. (1996.03.25) Trečiasis slėpinys: Viešpats Jėzus nepailsdamas skelbia Dievo Karalystę, ragina atsiversti ir susitaikyti su Dievu (Mk 1, 15; 2,3 -13) „Mano Švenčiausioji Širdis yra jūsų dangus, kūriniai, Mano Švenčiausioji Širdis, kurią tiek daug jūsų atmeta ir atsisako Jos priimti. Ji yra jūsų Dangus, jūsų Rojus, jūsų Karalystė, jūsų Paveldėjimas, jūsų poilsio vieta Amžinybei. Prisiartinkite prie šios Širdies, kuri taip jus myli. Tada išliesiu iš Mano Širdies nesuskaičiuojamus palaiminimus į jūsų širdis, kad jūsų sielos taptų tokios gražios kaip pavasaris, kad jie perkeistų jūsų sielas į dramblio kaulo bokštus, į dangų Man pačiam.” (1996. 03. 25) Ketvirtasis slėpinys: Viešpats Jėzus atsimaino ant Taboro kalno esant Petrui, Jokūbui ir Jonui (Lk 9, 28-36) „Aš esu ištikimas Savo Gailestingumo didumui ir, kad tave išlaisvinčiau iš tavo deginančio atkritimo, Mano vaike, siunčiau tau ir toliau siunčiu Šventąją Dvasią, Kuri sudievina tave ir vienija su Manimi. Dabar pažiūrėk ir sužinok: palaiminti yra tie, kurių širdys yra atvertos apsivalymui ir pasiruošusios priimti Šventąją Dvasia, kad juos perkeistų. Jie bus sudievinti ir pavadinti Aukščiausiojo sūnumis ir dukromis. Jie bus pavadinti dievais už dalyvavimą.” (2001. 05. 5) Penktasis slėpinys: Viešpats Jėzus įsteigia Eucharistiją Paskutinės Vakarienės metu (Jn 13) „Kad turėtumėte dalį Dievo Gyvenime, Jėzus įsteigė Šventąją Eucharistiją, jums pašventinti ir leisti jums dalyvauti Jo Kūne ir Jo Kraujyje. Nevalgote paprastos duonos ir vyno, o susijungiate su Pačiu Dievu! Kad tik susimąstytumėte apie šią Paslaptį ir suprastumėte ją pilnai! Nepasiekiamas Dievas yra jums pasiekiamas. Nematomas Dievas yra jums matomas ir gali jus sudievinti. Tas, Kurio didybė viršija visokias angeliškas galybes ir visokius būvius bei viską, kas buvo sutverta, yra tau skirta naudotis, kūriny! Pats Dievas pasiaukoja jums, kad sugrąžintų jums jūsų sudievinimą, sudievindamas jūsų sielą, kad ji įeitų į Amžiną Gyvenimą.” (1999. 06. 30) SKAUSMINGOJI DALIS Pirmasis slėpinys: AGONIJA ALYVŲ SODE „O, Getsemane! Ką turi atskleisti, jeigu ne baimes, neramumą, išdavystes ir apleidimus? Getsemanės darže, tu atėmei žmonėms visą drąsą. Tu išsaugojai savo tylos pripildytame ore Mano kančias visai Amžinybei. Getsemane, ką turi pasakyti, kas nebuvo pasakyta? Tu liudijai tylos šventume apie tavo Dievo išdavystę; tu liudijai. Atėjo valanda. Turi išsipildyti Raštai. Žinau, kad daug sielų tiki Manimi, lyg būčiau vien mitas. Jos mano, jog egzistavau vien tik praeityje. Daugeliui esu tik praeinantis šešėlis, pritemdytas dabar per laiką ir evoliuciją. Labai nedaugelis įsisąmonina, kad žemėje gyvenau Kūne ir kad dabar esu su jumis. Aš Esu Viskas, kas buvo, kas yra ir kas bus. Pažįstu jų baimes, žinau jų nerimus, žinau jų silpnybes - ar nebuvau visų šių ydų Liudininkas Getsemanėje?” Antrasis slėpinys: NUPLAKIMAS „Kai Mane nuplakė, Mane apspjaudė ir sudavė Man daug staigių smūgių į galvą, sukėlusių Man kurtumą. Spardė Mane į pilvą, kas užgniaužė man kvapą, ir dėl to nukritau ant žemės vaitodamas iš skausmo. Padarė iš Manęs žaisliuką savo pramogai, spardydami Mane vienas po kito. Manęs nebuvo galima pažinti. Mano kūnas buvo sudraskytas kaip ir Mano Širdis. Mano išdraskytų raumenų gabalai kybojo ant viso Mano kūno. Vienas iš persekiotojų pakėlė Mane ir vilko Mane, nes nebemokėjau laikytis ant kojų.” (1986.11.9) Trečiasis slėpinys: JĖZAUS KARŪNAVIMAS ERŠKĖČIAIS IR JO IŠJUOKIMAS „Aprengė Mane savo rūbais, pastūmė Mane į priekį ir, atnaujinę smūgius, mušė Mane per Veidą. Sužeidė man nosį. Girdėjau jų prakeiksmus. Kokia neapykanta ir pašaipa aidėjo jų balsai padidinant Mano Taurę! Išgirdau, kaip kalbėjo: “Kur susirinko tavo draugai, tuo metu, kai jų karalius yra su mumis? Ar visi žydai yra tokie klastingi kaip jie? Pažiūrėkite į jų karalių!” Ir vainikavo Mane supinta iš erškėčių karūna. ‘Kur yra tavo žydai, kad tau nusilenktų? Tu esi karalius. Ar juo nesi? Ar gali vaidinti karalių? Juokis! Neverk. Esi karalius, tiesa? Tai elkis kaip karalius.’” (1986.11.9) Ketvirtasis slėpinys: KRYŽIAUS NEŠIMAS „Atverk akis ir pažiūrėk į dėl tavęs pralieto Kraujo pėdsakus. Tegul šios dienos įsirašys tau į atmintį. Siela, pabusk, kodėl esi tokia mieguista? Ateik surasti Manyje jėgą. Ateik! Aš sušvelninsiu tavo troškulį, jeigu tu sušvelninsi Mano Meilės troškulį. Tai tavo prievolė, nes tai Aš atėjau išlaisvinti tavęs iš prarajos ir Aš atėjau tau padėti, parodydamas tau savo didelę Meilę. Ateik dabar atiduoti Man savo valią. Parodyk savo uolumą patenkinti Mano neužgesinamą meilės troškulį, palikdama keletą savo meilės lašų ant Mano sukepusių lūpų. Priimsiu juos taip, kaip laukinės dykumos gėles priima ryto rasą.” (1990. 04. 3) Penktasis slėpinys: NUKRYŽIAVIMAS TARP PIKTADARIŲ „Atvykus į Kalną, metė Mane ant žemės, nudraskė Man rūbus ir paliko Mane nuoga, visų akivaizdoj. Mano Žaizdos atsivėrė naujai, o Kraujas tekėjo ant žemės. Kareiviai pasiūlė vyno sumaišyto su tulžimi. Atsisakiau priimti jį, nes jau turėjau Savo viduje kartumo, kuriuo prigirdė Mane mano priešai. Greitai prikalė Mane. Pirmiausiai Rankas. Pritvirtinę Mane Vinimis prie Kryžiaus, ištęsė Mano sužeistą Kūną ir staigiai perdūrė Mano Pėdas Kareiviai pakelė Mano Kryžių ir įstatė Jį į žemę. Žvelgiau į minią iš vietos, kurioje buvau. Nedaug matydamas Savo ištinusiomis Akimis, stebėjau žmones. Nemačiau jokio draugo, bet tik tuos, kurie juokėsi iš Manęs. Nebuvo ten nieko, kad Mane paguostų: „Mano Dieve! Mano Dieve! Kodėl Mane apleidai?’ Visų kurie Mane mylėjo apleistas Mano Žvilgsnis sustojo prie Mano Motinos. Žiūrėjau į Ją ir Mano Širdis kalbėjo: ‘Duodu tau savo mylimus vaikus, kad taptų ir Tavo vaikais. Būsi jų Motina.’ Viskas pildėsi, išganymas buvo arti. Mačiau atsivėrusį dangų ir angelus, stovinčius tyloje. ‘Tėve, į Tavo Rankas atiduodu Savo Dvasią. Esu dabar su Tavimi.’” (1986.11.9) GARBINGOJI DALIS Pirmasis slėpinys: PRISIKĖLIMAS Viešpats Jėzus prisikelia trečią dieną po mirties (Jn 20) „Ramybė jums. Aš esu Prisikėlimas ir Gyvenimas ir pažadu jums, kad Pamaldumo Diena jau nėra toli. Jūsų mirusieji sugrįš į gyvenimą, o visus tuos, kurie apiberti savo nuodėmėmis dar ilsisi po žeme, Aš gražinsiu į gyvenimą. Padidinsiu savo Karalystę ir atnaujinsiu jūsų žemes, dabar nederlingas ir baisiai atrodančias. Pakartosiu šį Raštų fragmentą: ‘Ar gali moteris užmiršti savo kūdikį, ta, kuri myli savo įsčių sūnų? O net jeigu ir pamirštų, Aš tavęs nepamiršiu.’ - Ruošiu jums Naują Dangų ir Naują Žemę, o Meilė grįš pas jus ir gyvens tarp jūsų kaip Meilė tarp jūsų iš išlikusiųjų. Ir prikelsiu visus tuos lavonus *, kuriuos sutinkate ant kiekvienos gatvės kampo. Kaip vėjas pajudinsiu jūsų ganytojus, vesdamas juos į Naujas Ganyklas, o ganytojiška lazda nuves Mano bandą, kad ji ganytųsi kaip kažkada, nes esu pasirengęs atleisti ir užmiršti.” (*Dvasiniai lavonai - žmonės be meilės ir tikėjimo - vert. past.) (1989. 08. 29) Antrasis slėpinys: ŽENGIMAS Į DANGŲ Viešpats Jėzus prie Motinos ir mokinių grįžta pas Savo Tėvą (Lk 24, 44÷53) „Kelias, vedantis pas Viešpatį, yra tarp jūsų, jis yra gyvųjų krašte. Taigi, pakelkit savo rankas į Jo Šventovę, o Viešpats pasilenks virš jūsų iš Dangaus, kad jus pritrauktų prie Savęs. Ištieskite į Jį savo rankas, o Jis, pilnas Užuojautos, pasilenks virš jūsų. Ateikite pas Viešpatį nedelsdami. Pakelkite savo akis į Dangų ir nežiūrėkite daugiau į nieką kaip tik į Jį, Viešpatį, jūsų Dievą. Tegul nedžiugina jūsų niekas daugiau, tik Jis, jūsų Gelbėtojas. Ieškokite Jo, neieškodami nieko kito kaip tik Viešpaties, jūsų Atpirkėjo. Giedokite Jam, negiedokite niekam kitam kaip tik Šventųjų Šventajam.” (1990. 09. 25) Trečiasis slėpinys: ŠVENTOSIOS DVASIOS NUŽENGIMAS Šventoji Dvasia nužengia ant Dievo Motinos ir Apaštalų besimeldžiančių Vakarienbutyje (Ap. d. 2, 1÷41) „Manęs pažinimo dėka jūsų siela ir protas prisipildo Mano transcendentinės šviesos ir Mano Šlovės. Jūsų sielą pripildo Mano Dievybė ir Aš Pats. Tada ir tik tada jūsų širdis palinks prie drausmės, o jūsų ausys priims pamokymus. Tiesos gavimas ir širdingas jos pamėgimas perkeis jūsų prigimtį, Mano mylimieji, į mano Dievybę. Visi jūsų ketinimai bus įkvėpti Mano Šventosios Dvasios, Kuri nepavargstamai nuimdavo nuo jūsų degėsius, kad aprūpintų jūsų dvasią mano Dvasia ir per Mano Dvasią - Karališkais Turtais, kurių yra Mano Aukščiausias Valdymas.” (2001. 01. 20) Ketvirtasis slėpinys: DIEVO MOTINOS ĖMIMAS Į DANGŲ Dievo Motina paimama su siela ir kūnu į Dangų „Nekalčiausioji Mano Motinos Širdis yra suvienyta su Mano. Iš kiekvieno jūsų noriu pagarbos jai, kurios nusipelno Jos Nekalčiausioji Širdis. Mūsų dieviškos Širdys yra sužeistos erškėčiais žmonių, rodančių mums vien nedėkingumą, įžeidimus ir meilės stoką. Štai visos jų nuodėmės. Aš, Kuris esu Žodis, myliu ją ir gerbiu. Pageidauju, kad priartėtumėte prie Mano Motinos ir pagarbintumėte ją taip, kaip Aš Ją gerbiu. Trokštu, kad kiekvienas kelis nusilenktų Jos pagarbinti. Trokštu, kad kalbėtumėte Rožančių ir sveikintumėte Mano Šventąją Motiną. Noriu, kad atsilygintumėte už savo nuodėmes ir prašytumėte Ją pamokyti jus.” (1988. 01. 25) Penktasis slėpinys: ŠVENČIAUSIOS MERGELĖS MARIJOS KARŪNAVIMAS DANGUJE Dievo Motina Danguje karūnuojama Dangaus ir žemės Karaliene (Apr 12, 1÷12) „Leiskite Man pirmiausiai priminti jums visiems, kad Aš, Viešpats, karūnavau Mano Motiną Dangaus Karaliene… Ji yra Moteris, nešiojanti kaip karūną dvylika žvaigždžių ant savo Galvos, Mano Garbės Indas, Mano Amžinos Šviesos Atspindys. Ji yra Ta, kurios Buvimas mano Kiemuose viršija visų žvaigždžių kartu spindėjimą. Ji yra Tikros Šviesos Indas -Žodžio, Kuris tapo Kūnu ir apsigyveno tarp jūsų. Ji yra Puikumo Žavingumas, saldžiausia psalmininkų Giesmė. Ji yra mano Džiaugsmo šaltinis, Mano Garbė ir Pasididžiavimas. Yra mano Šedevras.” (1988.02.12; 1993.11.11) Malda užbaigianti šventąjį Rožančių: Salve Regina „Sveika, Karaliene”, (…) NIHIL OBSTAT Mons. P. Tamulevičius Censor ad hoc deputatus Kaunas, 2004 m. rugsėjo 15 d. Išvertė ir paruošė Juozas Petrašiūnas Vassula Ryden „Prawdziwe Życie w Bogu” („Tikras Gyvenimas Dievuje“), t. X, 101 psl.
KRYŽIAUS KELIO STOČIŲ APMĄSTYMAI † Pagal apsireiškimus Vasuliai Riden - „Tikras Gyvenimas Dievuje” Pats Dievas padeda jas apmąstyti! TURINYS
Kryžiaus Kelio apmąstymai. Kristaus Kančios nuopelnų vainikėlis. Atlaidai, kuriuos galima gauti kasdien. Malda už Rusiją. „Aš esu Dievas, kūriny. Eik Man iš paskos, sek Mano Kryžiaus Kelio Stotimis. Trokšk tik Manęs prie kiekvienos Stoties, nes Aš esu kiekvienoje iš Jų. Būsiu ten, ir noriu, kad tu ten būtum; noriu kad priklauptum ties kiekviena jų”. Viešpatie, nežinau, ką nori pasakyti! Viešpatie, nežinau apie kokias stotis kalbi! (V. R) (1987 m. gegužės 29 d.)
Pilotas Jėzų pasmerkė mirčiai (Mt. 27, 26; Mk. 15, 15; Jn 19, 16) Prie kiekvienos Stoties: Dievo garbinimas Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. Toliau skaitomas pateiktas teksto variantas. „Naktis yra jau beveik virš jūsų, o tau - karta, taip toli iki atsivertimo! Greit - ir tai yra jūsų netrukus - kai jus padengs jūsų nuosavas kraujas, tada Aš kaip Teisėjas priminsiu jums kraują, kurį turite ant rankų dėl to, kad uždraudėte tokiai daugybei sielų gauti Mano malones per šį Mano Žodžio Priminimą. Esate kaip romėnai, kurie kasdien vainikuoja Mane erškėčiais. Ar pasakysite Man kaip Pilotas: "Nesu kaltas dėl šio kraujo", ir nuplausite rankas kvepiančiame vandenyje? Atsisakote priemonės, galinčios apsaugoti nuo mirties. Atsisakote pripažinti Mano Žodį, duotą jums šiomis dienomis Mano Šventosios Dvasios”. (1995 m. sausio 19 d.) Baigus skaityti tekstą giedame: „Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų”, po to, atsistoję, pereiname prie kitos Kryžiaus Kelio Stoties. II. Jėzus ima Kryžių ant savo pečių (Mt. 27, 31; Mk. 15, 20; Jn 19, 17) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Surišo Man Pėdas ir liepė eiti į vietą, kur buvo Mano Kryžius. Mano dukra, negalėjau ten nueiti, nes jie surišo Man Pėdas. Tada numetė Mane ant žemės ir vilko už plaukų iki vietos, kur buvo Mano Kryžius. Mano kentėjimai buvo nepakenčiami. Mano Kūno gabalai, kurie kabėjo po nuplakimo, buvo nuplėšti. Tada jie atleido virves ant Mano Kojų ir spardė Mane, kad atsistočiau ir paimčiau Savo naštą ant Pečių. Negalėjau matyti, kur yra Mano Kryžius, nes erškėčiai įkalti į Mano Galvą užpylė Mano Akis Krauju, tekančiu Mano Veidu. Tada jie pakėlė Mano Kryžių, padėjo Jį ant Mano Pečių ir pastūmė Mane išėjimo link. O, Mano dukra, koks sunkus buvo šis Kryžius, kurį turėjau nešti! Apgraibomis priėjau prie vartų, plakamas rykšte”. (1986 m. lapkričio 9 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! III. Jėzus parpuola po Kryžiumi Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Nemačiau aplink Save jokio draugo, nieko ten nebuvo, kas Mane paguostų. Mano Agonija sustiprėjo ir nukritau ant žemės”. (1986 m. lapkričio 9 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! IV. Jėzus sutinka Savo Šventąją Motiną Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Priartėjau prie šios Šventos Širdies, esančios Mano Švenčiausios Širdies atvaizdu ir panašumu, kad tapčiau Dievu-Žmogumi, kad vaikščiočiau Jos žingsnių pėdsakais ir kad paskui Ji sektų Manimi. Ji ir Aš dalinomės viskuo net iki Kryžiaus. Mūsų ryšys buvo toks gilus ir tobulas, kad net nereikėjo kalbos: vienintelis komunikacijos būdas buvo mūsų Širdys. Man nereikėjo perduoti Jai Savo Žodžių nei Savo Minčių. Mano Šventosios Dvasios aukščiausia galia ji viską žinojo, žinojo apie viską Savo mergautinės Širdies dėka, nes turėjo Dievą ir Dievas Ją turėjo”. (1996 m. kovo 25 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! V. Simonas Kirėnėtis padeda Jėzui nešti Kryžių (Mt. 27, 32; Mk. 15, 21) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Kareiviai, bijodami, kad numirsiu prieš Nukryžiavimą, įsakė vyrui, vardu Simonas, panešti Mano Kryžių. Mano dukra, tai nebuvo gerumo ar užuojautos gestas, bet noras išsaugoti Mane Nukryžiavimui. (...) Nešk Mano Kryžių, Vasulia, nešk Jį dėl Manęs. Mano Kryžius maldauja taikos ir meilės. (1986 m. lapkričio 9 d.) Leisk Man iš naujo uždėti tau Mano Kryžių. Padėk Man, duok Man Poilsio. Noriu, kad neštum jį dėl Manęs, nes pasitikiu tavimi”. (1987 m. sausio 29 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! VI. Veronika nuvalo Jėzui Veidą Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Leidausi vainikuojamas Erškėčių Vainiku. Leidau jiems tyčiotis iš Manęs ir apspjaudyti Mano Šventąjį Veidą... (1989 m. kovo 3 d.) Mėginau pamatyti Savo kelią per Kraują, kuris degino Man Akis. Tada pajutau kažką, kas nuvalė Mano Veidą. Baimės apimtos moterys prisiartino, kad nuplautų Mano ištinusį Veidą. (1986 m. lapkričio 9 d.) ...Pažiūrėk į Mano Šventąjį Veidą. Jau pats žiūrėjimas į Mane džiugina Mane. Pasakyk jiems, kad tiek mažai reikia, kad Mane paguostum. Ateik pagarbinti Mane, rodydamas Man meilę. (1987 m. birželio 7 d.) Kad tik žinotumėte, kaip esu pasiruošęs atleisti jums jūsų eros nusikaltimus, už vieną geranorišką žvilgsnį į Mane, gailesčio akimirką, abejonės atodūsį, mažą susimąstymą. Vieną jūsų meilų pažvelgimą į Mano Šventąjį Veidą - atleisčiau ir pamirščiau. Net nepažiūrėčiau į Savo Žaizdas. Pamirščiau visas jūsų neteisybes ir jūsų nuodėmes. Ar nesugebėtumėte gailėtis vieną akimirką? Visas Dangus švęstų jūsų gestą, nes jūsų švelnus ir mielas žvilgsnis būtų priimtas kaip smilkytuvas Man ir ši paprasta gailesčio akimirka būtų priimta kaip nauja giesmė Man”. (1989 m. rugpjūčio 29 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! VII. Jėzus vėl parpuola po Kryžiumi Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Myliu visus tuos, kurie nupuola, ir ateina pas Mane prašant atleisti; myliu juos už tai dar labiau. Niekada jų neatstumsiu, netgi jeigu jie nupuola net tūkstančius kartų. (...) Esu Meiles ir Gailestingumo Dievas, pilnas pasigailėjimo silpnam... - Neleisiu tau nupulti, būsiu arti tavęs, kad tave palaikyčiau”. (1987 m. sausio 30 d) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! VIII. Jėzus paguodžia verkiančias moteris iš Jeruzalės Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Išgirdau, kai [baimės apimtos moterys] verkė ir raudojo. „Būkit palaimintos" - pasakiau - „Mano Kraujas nuplaus visas žmonijos nuodėmes. Pažiūrėkite, Mano dukros, atėjo jūsų išgelbėjimo laikas. (1986 lapkričio 9 d.) Vargas tiems, kurie, kai ateis Mano Diena, nešios viduje nuodėmę, kaip nešiojamas vaikas! Melskitės, kad visas pasaulis būtų pasiruošęs, kai ateis ši Diena. (1991 m. birželio 2 d) ... Žemės karaliai, kilmingieji ir vadai, turtuoliai ir turtingieji, ir kiekvienas vergas ir laisvas pasislėps į grotas ir už kalnų uolų. Ir pasakys kalnams bei uoloms: "Kriskite ant mūsų ir uždenkite (paslėpkite) mus nuo Sėdinčiojo Soste Veido ir nuo Avinėlio rūstybės, nes atėjo Didi Jojo pykčio Diena, ir kas galės atsilaikyti”? (1992 m. kovo 3 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! IX. Jėzus parpuola po Kryžiumi trečią kartą Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Mano Širdis prisipildo užuojautos dėl tavo skurdo ir tavo nuopuolių”. (1987 m. gegužės 31 d.) Šiandien užduodu šį klausimą tiems, kurie atmeta šį apsireiškimą: Ar neatitinka Mano Teisei išgelbėti - Savo kūrinius nuo nuopolimo jūsų eroje - Mano šiandieniniais Apvaizdos Darbais? (1988 m. sausio 2 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! X. Jėzui nuplėšiami rūbai Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Atvykus į Kalną, metė Mane ant žemės, nudraskė Man rūbus ir paliko Mane nuogą, visų akivaizdai. Mano Žaizdos atsivėrė naujai, o Kraujas tekėjo ant žemės. Kareiviai pasiūlė Man vyno, sumaišyto su tulžimi. Atsisakiau priimti jį, nes jau turėjau Savo viduje kartumo, kuriuo prigirdė Mane mano priešai”. (1986 lapkričio 9 d.) „Tavo rūbai, Mano vaikė, sumirks tavo krauju ir tai bus įrodymas, kad kilai iš Manęs. Tam ir gimei. Tavo sutikimas yra Mano džiaugsmu, nes per tavo kentėjimus išgelbėsiu daugelį”. (1995 m. spalio 25 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! XI. Jėzus prikaltas prie kryžiaus (Mt. 27, 35-55; Mk. 15, 24; Lk. 23, 33-49; Jn. 19, 18) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. Greitai prikalė Mane. Pirmiausiai Rankas. Prikalę Mane vinimis prie Kryžiaus, ištęsė Mano sužeistą Kūną ir staigiai perdūrė Mano Pėdas. Mano dukra! O, Mano dukra, kokia [tai] kančia! Kokia agonija! Kokia Kančia Mano Sielai! Apleistas Mano numylėtų ir Petro, kuris atsisakė Manęs ir ant kurio pastačiau Savo Bažnyčią. Apleistas kitų Savo draugų, kurie tada pasitraukė nuo Manęs, likau vienas pats, paliktas Mano priešams. Verkiau. Mano Siela buvo pripildyta skausmo”. (1986 m. lapkričio 9 d.) Leidausi vainikuojamas Erškėčių Vainiku. Leidau jiems tyčiotis iš Manęs ir apspjaudyti Mano Šventą Veidą, leidau jiems nukryžiuoti Mane: ir visa tai – iš Meilės jums. O, Nukryžiuotojo vaikai! Kaip galite pamiršti viską, ką dėl jūsų padariau? Išmintis buvo prievarta įkalinta ir pateikta teismui. Buvau ignoruojamas ir žmonių atmestas, kad neščiau jūsų kentėjimus. Buvau prikaltas prie Medžio, kad išlaisvinčiau jus... Priėmiau labiausiai skausmingą mirtį, kad jūsų siela galėtų gyventi ir turėti dalį mano Karalystėje. Leidau Mano Kraujui tekėti srovėmis, kad laimėtumėte Amžinąjį Gyvenimą. Iš meilės jums leidau kad su Manimi elgtųsi kaip su nusidėjėliu. Šiandien Mano Žaizdos yra iš naujo atvertos dėl šios kartos neteisybių. Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! XII. Jėzus miršta ant kryžiaus (Mt. 27, 50; Mk. 15, 37; Lk. 23, 46-49; Jn. 19, 30) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. „Kareiviai pakėlė Mano Kryžių ir įstatė Jį į žemę. Žvelgiau į minią iš vietos, kurioje buvau. Nedaug matydamas Savo ištinusiomis Akimis, stebėjau žmones. Nemačiau jokio draugo, tik tuos, kurie juokėsi iš Manęs. Nebuvo ten nieko, kad Mane paguostų: ‘Mano Dieve! Mano Dieve! Kodėl Mane apleidai?’ Visų, kurie Mane mylėjo, apleistas… Mano Žvilgsnis sustojo prie Mano Motinos. Žiūrėjau į Ją ir Mano Širdis kalbėjo: ‘Duodu tau savo mylimus vaikus, kad taptų ir Tavo vaikais. Būsi jų Motina.’ Viskas pildėsi, išganymas buvo arti. Mačiau atsivėrusį dangų ir angelus, stovinčius tyloje. ‘Tėve, į Tavo Rankas atiduodu Savo Dvasią. Esu dabar su Tavimi. (1986 m. lapkričio 9 d.) Šaukiau nuo Savo Kryžiaus. Tai buvo Mano paskutinis didžiulis šauksmas, kai buvau kūne. Šauksmas, pripildytas kančios, skausmo, kartumu kylančiu iš Mano Sielos gilumos, perveriantis Dangaus aukštumas. Jis sudrebino žemę ir perpus suplėšė širdį tų, kurie Mane mylėjo, taip, kaip perplėšė Šventovės uždangą. Jis pažadino atsidavusius tarnus, pasiruošusius eiti Man iš paskos, panašiai, kaip prikėlė mirusius iš savo kapų, nustumdamas juos dengiančią žemę, kaip paklupdė Blogį. Stiprūs perkūnijos griausmai sudrebino net Dangaus aukštumas, o visi angelai, drebėdami, parpuolė ant veido, ir garbino Mane tylėdami. Mano Motina, stovėjusi labai arti Manęs, išgirdus Mano Riksmą, parpuolė ant kelių, o Jos Veidas apsipylė ašaromis. Nešiojo šį paskutini Šauksmą Savyje net iki Savo Užmigimo Dienos... Kentėjo... Esu pripildytas kartumo, nuolat kenčiant dėl visokių pasaulio neteisybių, piktybių, savivales ir egoizmo. Mano Šauksmas stiprėja sulig kiekviena diena. Buvau paliktas ant Savo Kryžiaus vienas; kad galėčiau nešti ant Savo Pečių pasaulio nuodėmes; vienas, kad kentėčiau; vienas, kad numirčiau, liedamas Savo Kraują. Jis padengė visą žemę, atnešdamas jums Atpirkimą, Mano mylimieji. Tas pats Šauksmas dabar tebeskamba virš žemės kaip praeities aidas. Ar gyvenu praeities šešėliuose? Ar Mano Auka buvo veltui? Kaip gi negalite girdėti Mano Šauksmo nuo mano Kryžiaus? Kodėl užsikemšate ausis ir mėginate jį sunaikinti?” (...) (1987 m. balandžio 29 d.) Viskas pildėsi, išganymas buvo arti. Mačiau atsiveriantį Dangų ir visus angelus, stovinčius tyloje. „Tėve, į Tavo Rankas atiduodu Savo Dvasią. Esu dabar su Tavimi“. (1986 m. lapkričio 9 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! XIII. Jėzus nuimamas nuo Kryžiaus (Mt. 27, 59; Mk. 15, 46; Lk. 23, 53; Jn. 19, 39) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. [Dievo Motina]: (...) „Niekada neprarask drąsos, esu šalia tavęs. Įeik į Jėzaus Žaizdas, įeik į Mano Sopulingąją Širdį ir jausk Mano Skausmą. Pajausk, kaip stipriai verkiu. Apsireiškiu daugeliui asmenų, rodau jiems Savo Širdį, siunčiu ženklus. Padarau, kad iš Mano Atvaizdų teka ašaros. Apsireiškiu daugelyje vietų, bet Mano vaikų širdis dengia storas sluoksnis: nepasitikėjimo sluoksnis. Jie išjuokia tuos, kurie tiki. Dievo Žodis jiems nieko nereiškia, Dievo kvietimai yra ignoruojami. Jie kreipia mažai dėmesio į Mūsų įspėjimus. Niekas nenori klausyti Dievo duotų bei pareinančių iš Jo Lūpų apsireiškimų. Jūsų kartos tikėjimas išnyko, sunaikintas tolerancijos stokos, sugedimo, žiaurumo ir pažeminimo. Mano Nekalčiausioji Širdis jaučia liūdesį, o Mano Ranka jau negali daugiau sulaikyti Tėvo į jus smogiančios Rankos. Bažnyčia reikalauja atgaivinimo ir jos apsivalymo laikas greitai pasibaigs“. (1988 m. rugpjūčio 6 d.) Pasigailėk mūsų Viešpatie, pasigailėk mūsų! XIV. Jėzaus Kūnas padedamas į kapą (Mt. 27, 60; Mk. 15, 46; Lk. 23, 53; Jn. 19, 41-42) Atsiklaupę giedam: Garbiname Tave Viešpatie Jėzau Kristau ir šloviname Tave, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį. Trokštu jus prikelti, išvesti iš kapų ir atvesti į jūsų būstinę: Savo Švenčiausiąją Širdį. (1990 m. balandžio 10 d.) „O tu, Mano vaike, kuris Mane skaitai arba klausai, tu, kurio (dvasinį) kapą aplankiau ir pripildžiau tave Savo Dvelkimu, sakau tau: eik Mano Kraujo pėdsakais, kuriuos palieku po Savęs kaip ženklą tau. O jeigu tave sustabdys praeivis ir paklaus tavęs apie tavąjį kelią, pasakyk jam, kad esi Mano mokinys, o Aš – tavo Mokytojas ir kad esi ant liudijimo kelio apie Kristų Nukryžiuotąjį, apie prisikėlusį Kristų. O kada busi sustabdytas pirklio, saugokis jo nesąžiningumo, saugokis, kad jis nepakeistų Kryžiaus, kurį tau daviau, į sugadintą išmintį. Be garso, be jokio žodžio apkabink su didesniu negu kada nors uolumu skersinį ant tavo pečių ir eik Mano Kraujo pėdsakais, o jie atves tave pas Mane. O jeigu kuris iš jų ims tave vytis, neuždenk veido nuo paniekinimų ir smūgių, bet duok jiems savo pečius, kad pažintų tave iš tavo žaizdų. Leisk tavo žaizdoms tapti tobula Mano Žaizdų kopija, nes tau suduos smūgius tie patys, kurie smogė Man, tavo Viešpačiui. O tada danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus Ženklas, ir jūsų tamsumoje bus matoma didi šviesa, nes Aš, Šventųjų Šventasis, noriu jus išgelbėti dėl Savo Šventojo Vardo”. (1990 m. spalio 22 d.) Mano vaike! Eik tu, kuris Mane skaitai arba klausai. Vėl šiame liudijime parodžiau didelę Mano Meilę tau. Nesakyk, kad esu pernelyg toli, kad mylėčiau, nes kaip tik šią akimirka mano Akys žvelgia į tave su ypatingu jautrumu bei jausmu, kurių niekad pilnai negalėsi suprasti. Ar turėčiau sugrįžti, kad tave atpirkčiau? Be mažiausios abejonės dėl tavęs ateičiau pakartoti Savo Kančią, dėl tavęs paties! Ar dabar Manim tiki, kada sakau tau, kad niekas neturi didesnės meilės nei ta, kai kas nors savo gyvenimą atiduoda už savo draugus? Sakau tau visa tai, kad galėtum atrasti savo ramybę Mano Švenčiausioje Širdyje, kad galėtum atrasti tikrą gyvenimą Manyje, kad galėtum atrasti tikrą meilę ir atilsį Manyje, tavo Dievuje. Žinau, kad esi silpnas, Mano vaike, bet tavo silpnumas pritraukia Mano Visagalybę. Ar gali suprasti tai, ką sakau? Sakau: ramybė tebūnie su tavimi! Esu Meilės Auka, kuri kalba tau. Aš esu Tas, Kuris davė tau Meiles paliudijimą kaip Savo Meiles priminimą. Įkvėpk Mano Dvasią ir leisk Man tave apglėbti. Pajausk, kaip Mano Širdis trokšta meilės sugrįžimo! Nesispirk. Ateik pas Mane toks, koks esi, ateik gerti iš Mano Širdies šaltinių, o norėsi gerti daugiau. Ach! Tiek iš jūsų nutolo nuo Tiesos ir nuėjo visomis kryptimis. Tiesa yra MEILĖ. Aš esu Tiesa. Liudykite Tiesą. Priimkite Mano Šventąją Tiesos Dvasią, priimkite Šventąją Malonės Dvasią. Laiminu jus visus, palikdamas ant jūsų skruostų Savo Meilės Dvelkimą. Būkite viena po Mano Šventuoju Vardu”. (1990 m. spalio 22 d.) Pabaigoje - ant kelių - visi gieda: Viešpatie Jėzau Kristau, pasigailėk mūsų! (3 kartus). † Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Kristaus Kančios nuopelnų vainikėlis (Patvirtintas popiežių Siksto V-jo, Klemenso VIII-jo, ir Pauliaus V-jo) Vainikėlis susideda iš 1 "Tėve mūsų" ir 10 "Sveika, Marija". Jis yra kalbamas ant raudonųjų karoliukų, primenančių Kraują, pralietą Kristaus Kančios metu. Atlaidai, suteikti prieš II Vatikano Susirinkimą kalbantiems šį vainikėlį, buvo šie: 1. Kas, turėdamas jį prie savęs, pažvelgs į dangų ir sukalbės 1 „Tėve mūsų” ir 10 „Sveika, Marija", kiekvieną kartą gaus visuotinius atlaidus. 2. Kas, kiekvieną kartą, paėmęs jį į rankas, žvelgdamas į jį ir pabučiavęs, sukalbės už mirusius 1 „Tėve mūsų” ir 10 „Sveika, Marija” kiekvieną kartą išgelbės vieną sielą iš skaistyklos. 3. Kas, paėmęs jį į rankas, pažvelgs į dangų ir sukalbės: „Viešpatie Jėzau Kristau, dėl Savo nekaltai iškentėtos Kančios nuopelnų, būk man gailestingas ir atleisk man mano nuodėmes”, - laimės visuotinius atlaidus. 4. Kunigas, kuris turės prie savęs šį vainikėlį aukodamas šventąsias Mišias, gaus 40 metų atlaidų kaip ir tų Mišių dalyviai. (Pagal senos maldaknygės (“N. S. B.”) tekstą - J. P.) NIHIL OBSTAT Mons. P. Tamulevičius Censor ad hoc deputatus 2001 m. vasario 13 d. ATLAIDAI, kuriuos galima gauti kasdien 1. Už pusę valandos Švenčiausio Sakramento adoracijos - visuotiniai atlaidai. Už Švenčiausio Sakramento aplankymą - daliniai atlaidai. 2. Už pamaldų Šv. Rašto skaitymą per pusę valandos, (jeigu traktuojamas kaip dvasinis skaitymas) – visuotiniai atlaidai; o už trumpesnį Šv. Rašto skaitymą - daliniai atlaidai. 3. Už Kryžiaus Kelio tinkamą ėjimą – visuotiniai atlaidai. Sąlygos: a) apmąstyti Viešpaties Jėzaus Kančią. b) reikia pereiti nuo vienos stoties prie kitos. 4. Už Rožančiaus dalies (5-kių dešimtukų) sukalbėjimą (be pertraukos), bažnyčioje, koplyčioje, namuose, vienuolyne ir t. t. su grupe žmonių – visuotiniai atlaidai. b) kalbant bendruomenėje reikia išvardinti Rožančiaus paslaptį, trumpai sustoti ir toliau kalbėti „Tėve mūsų”, „Sveika Marija". Dar geriau yra paslapties pradžioje perskaityti trumpą ištrauką iš Evangelijos ar kitą įvedanti tekstą. c) kalbant privačiai užtenka melstis lūpomis ir apmąstyti paslaptis. Paruošta pagal patvirtintą popiežiaus Pauliaus VI-jo dekretą apie atlaidus – Indulgentiarum doctrina, 1968 m. 06. 29 d. Malda už Rusiją O Dieve! Padaryk, kad ji sektų Tave. O, Viešpatie, išgelbėk jos sielą ir prikelk ją kaip prikelei Lozorių. Papuošk Savo dukrą, taip numylėtą Tavo Akyse ir patalpink ją Savo dieviškoje Širdyje, kad jos atvaizdas atspindėtų Tavo dieviškumą. Prikelk ją, kad eitų su tavimi. Pasirodyk su ją ir išlaisvink ją iš jos vergovės. Padaryk ją Savo Sužadėtinę ir savo nuosavybę. Amen.
NIHIL OBSTAT Mons. doc. dr. P. Tamulevièius Censor ad hoc deputatus, Kaunas, 2006 m. kovo 4 d. Jėzaus pažadai už Kryžiaus Kelią 18 metų ispanas, gimęs 1903 m., įstojo į vienuolyną Bugede. Padarė skaistumo, klusnumo ir neturto įžadus, o 1926 m. per Švč. M. Mariją visiškai pasiaukojo Jėzui. Jo dvasios tėvas teigia, kad jis buvo išrinkta siela ir turėjo dangiškų apšvietimų. Teologai patvirtino jų tikrumą. Jo vyresnysis paliepė broliui Estanislanui užrašyti Kristaus pažadus už pamaldų Kryžiaus Kelio ėjimą. 14 Jėzaus pažadų: 1. Visi prašymai per Kryžiaus Kelią bus išklausyti. 2. Aš pažadu amžiną gyvenimą tiems, kurie įsijausdami eina Kryžiaus Kelią. 3. Aš busiu su jais visą gyvenimą, o mirties valandą jiems ypač padėsiu. 4. Jei kas turėtų nuodėmių daugiau, nei yra žolių laukose ir smilčių pajūryje , jos visados Kryžiaus Keliu panaikinamos. (Tas pažadas nereiškia, kad nereikia išpažinti sunkių nuodėmių.) 5. Tikintieji, kurie dažnai eina Kryžiaus Kelią, laimi ypatingą garbę Danguje. 6. Aš juos išvaduosiu iš skaistyklos pirmąjį antradienį ir penktadienį. 7. Mano palaima juos lydės per kiekvieną Kryžiaus Kelią ir bus su jais jiems mirštant, Danguje ir visą amžinybę. 8. Mirties valandą neleisiu šėtonui jų gundyti. Pavartosiu visą Savo galią, kad jie ilsėtųsi ant Mano rankų. 9. Jei jie su meile eina Kryžiaus Kelią, tai kiekvieną iš jų padarysiu gyva taure, į kurią su džiaugsmu pilsiu Savo malones. 10. Savo žvilgsnius kreipsiu į tuos, kurie dažnai eina Kryžiaus Kelią. Mano rankos visada ištiestos jiems ginti. 11. Kaip Aš esu prikaltas prie Kryžiaus, lygiai taip pat būsiu su tais, kurie Mane garbins apmąstydami Kryžiaus Kelią. 12. Jie nebegalės nuo Manęs atsiskirti, nes jiems suteiksiu malonę, kuri juo apsaugos nuo sunkios nuodėmės. 13. Mirties valandą juos guosiu Savo artumu, ir mes susitiksime Danguje. Tiems, kurie dažnai ėjo Kryžiaus Kelią, mirtis bus lengva. 14. Mano Siela bus jų apsauga. Jiems visada ateisiu pagalbom, kad Manyje jie rastų ramybę. * * * 1. Rytą, tik pabudęs, persižegnok, maldingai prisimink Dievą ir paaukok Jam naująja diena: «Viskas tau, mano Dieve!» Jei jau laikas, kelkis skubiai ir renkis. Paskui pamaldžiai ir, jei galima, klūpėdamas sukalbėk ryto maldas. Niekuomet jų neapleisk! Atnaujink taipogi savo ypatingą pasiryžimą. Jei galima, eik į bažnyčią ir dalyvauk šv. Mišiose. Šitaip geriausiai sunaudosi laiką. 2. Linksmai eik į kasdieninį darbą. Dirbk uoliai ir sąžiningai. 3. Dienos metu mielu noru mąstyk apie Dievą, nes Dievas visuomet masto apie tave. Dažnai ištark Jo pasveikinimo žodžius. Kiekviena proga pamąstyk, ko Dievas nori iš tavęs, ir visa noriai daryk dėl Jo. "Per visas savo gyvenimo dienas turėk prieš akis Dievą " (Tob. 4, 6). 4. Kiekviena diena turėsi daug progų daryti gera. Jų tau duoda Dievas. Kreipk dėmesį į jas ir naudokis jomis. Nešk Dievo meilę ir džiaugsmą į pasaulį. 5. Bendraudamas su kitais, būk mandagus (-gi), malonus (-i) ir pasirengęs (-us) padėti. Saugokis nemandagių ir įžeidžiančių kalbų. Venk blogų draugų ir būk atsargus su nepažįstamaisiais. Apsižiūrėk, kuo pasitiki. 6. Niekuomet nesėsk prie stalo, nesukalbėjęs (-usi) maldos prieš valgi. Džiaukis Dievo dovanomis, bet laikykis saiko ir nesmaguriauk. Po valgio nepamiršk Dievui padėkoti. 7. Gerai panaudok laisvą laiką. Niekuomet nebūk be darbo. Vaduok darbe savo tėvus, nes jie dėl tavęs daug dirba. Daryk ką nors gero savo broliams ir seserims, ir mielai padėk kaimynams ir pažįstamiems. Jei dar turi atliekamo laiko, praleisk jį su gerais draugais ir geromis knygomis. 8. Kantriai pakelk kentėjimus ir nemalonumus. Pagalvok: Kristus, mano Mokytojas, būdamas visiškai nekaltas, už mane kentėjo. Visa, kas yra sunku, paaukok Dievui; Jis tau gausiai atlygins. 9. Švęsk sekmadienius ir šventadienius su džiaugsmu. Niekuomet dėl savo kaltės nepraleisk šv. Mišių. Jei tik galima, kiekvienu Mišių metu, kuriose pats dalyvauji, priimk šv. Komuniją. "Koks tavo sekmadienis, tokia tavo mirties diena!" 10. Būk budrus kovoje su pagundomis. Ir nė kiek joms nenusileisk. Jei vis dėlto turėtum nelaimę padaryti sunkią nuodėmę, sužadink tobulą gailestį, nuoširdžiai prašyk Dievą atleidimo ir tuojau eik išpažinties. Reguliariai priimk Atgailos sakramentą; ilgiau, kaip keturias savaites, nelauk be išpažinties. 11. Niekuomet nepamiršk, prieš eidamas nakties poilsio, atidžiai sukalbėti vakaro maldas. Patikrink savo sąžinę ir gailėkis už nuodėmes. Patikrink, ar laikaisi savo ypatingo pasiryžimo. Jei esi labai pavargęs, gali melstis kiek trumpiau; tačiau visuomet melskis atidžiai ir pamaldžiai. Guldamas persižegnok ir pasišlakstyk švęstu vandeniu, ir stenkis užmigti su malda arba kokia maldinga mintimi. Kovok gerą tikėjimo kovą; pagauk amžinąjį gyvenimą, į kurį esi pašauktas (-ta) (I Tim. 6, 12). __________________________________________________ „Bet ateina valanda, ... kai tikrieji garbintojai garbins Tėvą ... dvasia ir tiesaˇ. (Jn 4, 23-24) S. Eugenija Elizabeta Ravasijo DIEVAS TĖVAS KALBA SAVO VAIKAMS (S. Eugenia E. Ravasio“Bóg Ojciec mówi do Swoich dzieci”, 2002 m., 22 psl.) (originalas -
lotynų kalba) Apsireiškimai, po 10 metų tyrinėjimų, patvirtinti tuometinio Grėnoblės vyskupo Aleksandro Kejo (čia tik ištraukos) PIRMAS SĄSIUVINIS Atėjimo tikslas: kad žmonės pažintų ir nebijotų dangiškojo Tėvo. „Žinokite, kad trokštu būti žinomas, mylimas ir pirmiausia garbinamas”. (21 psl.) Norėčiau nuolatos gyventi kiekvienoje šeimoje kaip Savo Karalystėje, kad kiekvienas galėtų tikrai pasakyti: „Turime Tėvą, Kuris yra be galo geras, labai turtingas ir nepaprastai gailestingas. Jis galvoja apie mus ir yra šalia mūsų bei suteikia viską, ko mums trūksta, jeigu Jo paprašome. „Nuo to laiko, kai sukūriau žmogų, niekada - nei akimirkai - nenustojau būti šalia jo. Kaip Kūrėjas ir žmogaus Tėvas jaučiu poreikį mylėti jį. Ne todėl, kad jis Man būtų reikalingas. Tai Mano Meilė - Tėvo ir Kūrėjo, liepia Man jausti šį poreikį mylėti žmogų. Taigi esu arti žmogaus. Visur einu jam iš paskos, padedu jam visame kame, rūpinuosi juo. Matau jo poreikius, jo nuovargį, visus jo norus. Mano didžiausia laimė padėti jam ir gelbėti jį. Žmonės mano, kad esu baisus Dievas ir visą žmoniją metu į pragarą. Kokia staigmena bus laikų pabaigoje, kai [jie] pamatys, kad labai daug sielų, apie kurias manė, kad yra prarastos, džiaugiasi amžinąja laime tarp išrinktųjų! Norėčiau, kad visi Mano kūriniai įsitikintų, kad yra Tėvas, Kuris budi prie jų ir Kuris norėtų, kad jau čia, žemėje, jaustų amžinos laimės skonį. Motina niekada nepamiršta mažos būtybės, kurią davė pasauliui. Aš gi prisimenu visus kūrinius, kuriuos daviau pasauliui. Argi tai ne gražiau? Motina myli būtybę, kurią jai daviau. Aš irgi ją myliu, bet - labiau nei ji, nes Aš ją sukūriau. Kartais atsitinka, kad motina mažiau myli savo vaiką dėl kažkokio jo trūkumo, Aš – atvirkščiai – myliu jį dar labiau. Motina gali prieiti prie to, kad jį pamirš ar tik retai apie jį galvoja. Ypač kai užauga iš jos globos. Aš visgi niekada jo nepamiršiu, visada jį myliu. Netgi jeigu jau Manęs, savo Tėvo ir Kūrėjo, neprisimena, Aš jį prisimenu ir nuolat jį myliu. ... Jeigu Mane mylite ir su pasitikėjimu šaukiat maloniu Tėvo vardu, imate jau šiame pasaulyje pažinti meilę ir pasitikėjimą, kurie taps priežastimi jūsų laimes amžinybėje”. Popiežiui 1) „Trokštu, kad viena diena arba nors vienas sekmadienis būtų pašvęstas pagarbinti Mane ypatingu būdu kaip Visos Žmonijos Tėvą. Norėčiau, kad ši šventė turėtų savo Mišias ir savo šventės šventimą. ... Jeigu trokštate atiduoti Man šią ypatingą garbę sekmadienį, renkuosi pirmą rugpjūčio sekmadienį; jeigu - paprastą dieną, norėčiau, kad tai visada būtų septintoji šio mėnesio diena. Trokštu, kad Mano kunigai be baimės eitų visur pas visas tautas ir neštų žmonėms Mano tėviškos Meilės liepsną. Vyskupui (Aleksandrui) Jūsų Dangus, Mano kūriniai, yra Rojuje, kartu su Mano išrinktaisiais. Mano dangus yra žemėje, su jumis, o žmonės”! (27 ir 28 psl.) ANTRAS SĄSIUVINIS (Prasideda nuo 1932 m. 8. 12 d.) „Ateinu pasiskelbti visų Tėvu, jautriausiu iš visų tėvų”. (34 psl.) (...) „Atnaujinu čia Savo pažadą, kuris visada bus vykdomas. Štai jis: VISI TIE, KURIE ŠAUKSIS MANĘS KAIP TĖVO, NORS TIK VIENĄ KARTĄ - NEŽUS, BET TIKRAI GAUS AMŽINĄJĮ GYVENIMĄ KARTU SU IŠRINKTAISIAIS. Jūs, kurie dirbsite Mano šlovei ir imsitės užduoties, kurios esmė yra, kad Mane pažintų, garbintų ir mylėtų, užtikrinu, kad jūsų atlyginimas bus didelis. (34 psl.) Nes įskaičiuosiu viską, net mažiausią pastangą kurios imsitės, ir šimtą kartų atlyginsiu jums amžinybėje”. (34 psl.) “Jeigu visi [tie] žmonės, esantys toli nuo mūsų Katalikų Bažnyčios, išgirstų apie šį Tėvą, Kuris juos myli, Kuris yra jų Kūrėjas ir Dievas, apie Tėvą, Kuris trokšta duoti jiems amžiną gyvenimą, didelė dalis jų, taip pat ir labiausiai užsispyrusių, ateitų pas šį Tėvą, apie Kurį jiems papasakotumėte”. (34 psl.) „Visiems - Mano Tėviškas ir Dieviškas Palaiminimas. Amen”. Išversta iš knygos: S. Eugenia E. Ravasio “Bóg Ojciec mówi do Swoich dzieci”, “VOXDOMINI”, Katowice, 2002 arba http://www.voxdomini.com.pl/bojciec.zip/ DIEVAS – MANO TĖVAS Jis budi prie manęs, Jis gyvenime mane palaiko. Aš netgi nežinau, ko man iš tikrųjų reikia. Jo valiai atsiduodu, ir to man užtenka. Tik viena žinau, man reikia Jo prašyti, kad turėčiau jėgų ištverti gerame ir būčiau Jam ištikimas (-ma), Visame Juo pasikliauju ir esu ramus (-mi). Jis manimi rūpinasi, nes esu Jo vaikas, o Jis – mano Tėvas. Malda Dievui Tėvui Dieve Tėve, maloni mūsų sielų viltie, būk žmonių žinomas, garbinamas ir mylimas! Dieve Tėve, begalinis Gerume, apsireiškiantis visoms tautoms būk visų žmonių žinomas, garbinamas ir mylimas! Dieve Tėve, geradare Rasa žmonijai, būk žmonių žinomas, garbinamas ir mylimas! Šventasis Tomas Akvinietis / Maldų lobynas NIHIL OBSTAT Mons. P. Tamulevičius, Censor ad hoc deputatus Kaunas, 2003 m. liepos 14 d. * * * GARABANDALIS: Paskelbimas 'įspėjimo' visam pasauliui „Perduokite šį įspėjimą Mano kūriniams” - reikalauja Dangus. O visgi Garabandalio apsireiškimai kartu su paskelbtu įspėjimu nebuvo išplatinti pasaulyje per tam skirtus autoritetus. Todėl Viešpats panorėjo pakartoti jo aktualumą Vasuliai 1987 m., pabrėžiant ganytojų atsakomybę: „Mano kūrinija turi būti įspėta ir tikėti Manimi. Priminkite jiems Mano Meilę,1 platinkite Mano Žodį, skelbkite Mane... Skelbkite Mane, neatmeskite Manęs! Šiuo metu atmetate Mane, neginate Manęs! Skelbkite Mano Darbus iš praeities ir Mano dabartinius Darbus. Esu Visagalis. Mano Galvos dygliai yra visos kunigiškos sielos, turinčios pažinimo raktus, kurios pačios prie jų neprieina ir neleidžia prieiti tiems, kurie to trokšta!2 Šios kunigiškos sielos yra Mano dygliai! Jų rankos yra dar suteptos šviežiu krauju iš praeities, atsakingos už tiek nusikaltimų ir žiaurumų.3 Šie dygliai turi Mane surasti ir parodyti atgailą. Noriu, kad jie atsiverstų. Jie pasipriešino Mano Motinos Kreipimuisi Garabandalyje neplatindami jų, kaip tai turėjo padaryti. Jie nenorėjo pripažinti jo skubumo! O,4 ką ten turiu, Vasulia! Akmenis, jų širdys yra suakmenėjusios. PRIIMKITE TIESĄ, atverkite širdis, Garabandalis yra Fatimos tęsinys! Nekartokite savo klaidų... PETRAI!5 Petrai, būk Mano Aidas! Ganyk Mano avinėlius, Petrai...” (1987. 12. 1.) 1 Tame skaičiuje Dievo Taikos ir Meilės Atsišaukimą. 2 Mat. 23,133 Gal čia eina kalba apie atsakomybę už pralietą kraują II-jo karo metu - atmetimo, neplatinimo arba nepaisymo Fatimos įspėjimų. 4 Dievas vaitojo, nuliūdęs virš visokių žodžių. 5 Dievas šaukė labai garsiai, kaip kažkas esantis per toli, kad Jį išgirsti. Turėjo maldaujanti balsą. 1965 metų sausio 1 dieną Garabandalyje, prie pinijų (itališkų pušų), Dievo Motina nuo Karmėlio kalno pasakė Končitai apie pasaulinį įspėjimą tam, kad mes pasitaisytume ir nustotume daryti tiek daug Dievą įžeidžiančių nuodėmių. Jis turi būti viso pasaulio sąžinei priminti. Pagal Končitą įspėjimas betarpiškai kils iš Dievo. Jis neateis kaip bausmė, bet kaip stebuklinga išgelbėjimo priemonė: „Kad gerieji dar labiau priartėtų prie Dievo, o blogieji - atsiverstų ir pasikeistų", kaip pasakė. Prie kitos progos ji pridėjo: „Dievas trokšta, kad įspėjimo dėka pasitaisytume ir darytume mažiau nuodėmių. Jis, (įspėjimas), bus matomas visų žmonių, kur jie tik nebūtų. Tai bus lyg vidinis parodymas kiekvienam iš mūsų nuodėmių bei gėrio, kokio nepadarėme. Tikintys kaip ir netikintys, visų religijų žmonės tai pamatys ir pajaus. Tai bus kaip agonija..." Kitą kartą ji dar paaiškino: „Tai bus kaip ugnis. Ji nesudegins mūsų kūno, bet pajausime jį fiziškai ir dvasiškai. Visos tautos bei visi žmonės tai pajaus. Niekas to neišvengs. Ir netgi netikintis pajaus Dievo baimę. Mergelė pasakė, kad įspėjimas ir didėlis stebuklas bus jau paskutiniais taip dideliais ženklais, kokius Dievas mums duos. Tai todėl galvoju, kad po jų būsime arti laikų pabaigos." Pajautimas sielos viduje Kita regėtoja iš Garabandalio, Jacinta, taip sakė apie savo supratimą įspėjimo: „Tai kažkas, ką pirmiau matysime erdvėje, o paskui tuoj pat pajausime tai sieloje. Tai truks trumpą laiką, bet atrodys, kad trunka ilgai dėl poveikio į mūsų vidų. Tai atsitiks sielų gėriui, kad pamatytume mūsų sąžinę, gėrį bei blogį, kokius padarėme.Tada pajausime didelę meilę savo Dangiškiems Tėvams (Dievui, Kuris yra mūsų Tėvu, bei Dievo Motinai - mūsų Motinai), ir paprašysim jų atleisti už mūsų padarytas blogybes”. Kita Dievo Motinos regėtoja, Mari-Loli patarė mums: „Stipriai atgailauti, aukotis, lankyti Švenčiausią Sakramentą kiekvieną dieną, kai tai galime padaryti, ir kasdien melstis rožančių..." Dievo apsireiškimas kiekvienai gyvai esybei Visa informacija gauta iš Garabandalio regėtojų buvo patvirtinta bei patikslinta apsireiškimuose duotose Vasuliai. Iš jų aišku, kad įspėjimas bus panašus į smulkmenišką, sielos grįžtančios pas savo Tėvą, teismą. Jį sudarys asmeniškas iš trijų didėjančio intensyvumo fazių, apreiškimas: 1)Pirmajame Dievo mums apsireiškime Dievo Šviesa persmelks mūsų sielą parodant mums dangiškąjį pasaulį, viršgamtinę tikrovę visame jos didume. Šio regėjimo metu suprasime savo nuodėmes bei jų didumą. 2) Palaipsniui panirsime Šviesoje kol pamatysime Patį Dievą, Pagarbintame Kristuje. Ko pasėkoje žmogaus širdis įsisąmonins savo nuodėmes ir parodys tikrąją atgailą. 3) Prieš mus bus parodyti visi mūsų gyvenimo piktžodžiavimai ir įvyks teisingas mūsų teismas. Štai ką šią temą užsirašė Vasulia 1991 m. rugsėjo 15 diena: „Per visą tavo gyvenimą, karta, Mano Teisė buvo tavęs išjuokta. Nusigręžėte ir maištavote. Ar pagaliau pradėsite ruoštis susitikimui su Manimi - jūsų Dievu? Greitai planuoju pereiti per tavo Miestą (Tai reiškia per mus, kurie esame Dievo Miestais - V. R.), o tai įvyks anksčiau negu galvoji! Tai bus Mano paskutiniai įspėjimai. Rimtai sakau tau: Pabusk iš savo gilaus miego! Eini į savo sugriovimą. nukratyk dulkes, kurios dengia tave, prikelk mirusius (mirusius dvasiškai), Laikų pabaiga (Laikų pabaiga NĖRA pasaulio pabaiga, bet konkrečios epochos), yra arčiau nei galvoji... Pirmoji fazė - Dangaus regėjimas ir savo būsenos suvokimas Tuoj, jau netrukus, staiga atidarysiu Mano Šventovę Danguje ir atidengtomis akimis pamatysi tenai kaip paslaptingą regėjimą milijardus Angelų, Sostų, Viešpatysčių bei Galybių. Visi puola veidu žemyn aplink Sandoros Skrynią (Apr. 11, 19). Paskui Kvėpavimas palies tavo veidą ir Dangaus Galybės sudrebės. Po žaibų pasigirs perkūno griausmas. „Tada prasidės suspaudimo laikotarpis, kokio dar nebuvo, nuo to laiko, kai susikūrė tautos iki šių laikų" (Dan 12, 1), nes leisiu tavo sielai pamatyti visus tavo gyvenimo įvykius; atidengsiu juos vieną po kito. Tavo sielos išgąsčiui suprasi, kaip tavo nuodėmės tapo priežastimi pralieti nekaltą sielų - aukų kraują. Tada įsakysiu tavo sielai pamatyti ir įsisąmoninti, kaip niekada nevykdei Mano Teisės. Kaip ritinį, kuris išsivynioja, atidarysiu Sandoros Arką ir parodysiu tau tavo pagarbos Teisei stoką. Antroji fazė - Dievo regėjimas ir sąžinės priekaištai Jeigu dar gyvensi ir stovėsi ant savo kojų, tavo sielos akys pamatys akinančią Šviesą, lyg nesuskaitomų brangakmenių mirgėjimą, lyg krištolinių deimantų ugneles. Šviesa tokia skaisti ir tokia apakinanti, kad - nors tyloje ją supa angelų milijardai - nepamatysi jų pilnai, nes ši Šviesa paslėps juos kaip aukso dulkes. Tavo siela pamatys tik jų šešėlius, nematydama jų veido. Tada, toje akinančioje šviesoje, tavo siela pamatys tai, ką sekundės akimirksnyje matė kažkada, pačio sukūrimo metu... Pamatys Tą, Kuris pirmas paėmė jus į Savo Rankas, Akis, kurios pirmos jus pamatė. Pamatys Rankas To, Kuris suformavo jus (Ps. 139, 13), ir palaimino... Pamatys Patį Jautriausią Tėvą, jūsų Kūrėją, pasidabinusį gąsdinančiu puikumu, Pirmą ir Paskutinį, Tą, Kuris yra, Kuris buvo ir Kuris turi ateiti, Visagalį, Alfą ir Omegą (Apr. 1,8; 22,13), Valdantįjį. Kai apstulbintas atgausi sąmonę, tavo akys bus paralyžiuotos baimės, matydamos Mano Akis, kurios bus kaip dvi Ūgnies Liepsnos (Apr.19,12). Tada tavo širdis pakartotinai pamatys savo nuodėmes ir bus apimta sąžinės priekaištų. Didžiajame suspaudime ir didelėje agonijoje kentėsi dėl tavo pagarbos Teisei stokos, suprasdamas, kokiu laipsniu nuolat paniekindavai Mano Šventąjį Vardą ir atmesdavai Mane, Mane, tavo Tėvą... Baimės apimtas sudrebėsi, kai pamatysi save lyg pūvantį lavoną, ėdamą kirmėlių ir grifų. Trečioji fazė - savęs pažinimas ir raudojimas O jeigu dar išsilaikysi ant kojų, tai parodysiu tau, kuo tavo siela - Mano Šventovė ir Mano Būstinė - maitinosi per visus gyvenimo metus. Savo didžiam išgąsčiui pamatysi, kad vietoj Mano Nuolatinės Aukos - mylėjai Gyvatę, ir kad didžiausioje savo sielos gilumoje iškėlei Sunaikinimo Pabaisą, apie kurią kalba pranašas Danielius: (Mato 24, 15), Piktžodžiavimą. Piktžodžiavimas, kuris nutraukia visus dangiškus ryšius jungiančius su Manimi, tavo Dievu, kuris daro prarają tarp tavęs ir Manęs, tavo Dievo. Kai ateis ši Diena, nuo tavo akių nukris uždanga, kad pamatytum, koks esi nuogas ir kaip tavo vidus yra panašus į išdžiuvusią šalį... Nelaimingas kūriny, tavo maištas ir Švenčiausios Trejybės išsižadėjimas padarė iš tavęs maištininką, atkritėlį bei Mano Žodžio persekiotoją. Savo skundus ir aimanas tik pats vienas išgirsi. Sakau tau: raudosi ir verksi, bet tik tavo ausys išgirs tavo skundus. Aš galiu tik teisti, kaip Man buvo pavesta teisti, ir Mano teismas bus teisingas (Jn 5, 30). Kaip buvo Nojaus laikais, taip bus tada, kai atidarysiu Dangų ir parodysiu jums Sandoros Arką. „Nes kaip prieštvaniniais laikais valgė, gėrė, tuokėsi iki dienos, kada Nojus įėjo į arką, ir nepastebėjo, kad atėjo potvynis bei visus susėmė, taip bus ir Žmogaus Sūnui atėjus." (Mt. 24, 38) Sakau jums, jeigu šis laikas nebūtų sutrumpintas, jūsų Švenčiausios Motinos, šventųjų kankinių užtarimo ir jūrom žemėje pralieto kraujo dėka, nuo teisingojo Abelio iki visų Mano pranašų kraujo (Mt. 23, 35), niekas iš jūsų neišliktų! Aš, jūsų Dievas, siunčiu angelą po angelo, kad skelbtų, jog Mano Gailestingumo Laikas eina į pabaigą ir jog Mano Karalystės žemėje Laikas yra ranka pasiekiamas. (Mk. 1, 15) Siunčiu jums Mano angelus, kad liudytų apie Mano Meilę „tarp tų, kurie gyvena žemėje, tarp kiekvienos tautos, genties, kalbos bei liaudies (Apr. 14, 6)." Siunčiu juos jums kaip paskutinių dienų apaštalus, kad skelbtų: „Šio pasaulio Karalystė taps kaip Mano Karalystė aukštumoje, ir kad Mano Dvasia karaliaus per amžių amžius!" (Apr. 11, 15) tarp jūsų. Į šią sausumą siunčiu Savo tarnus - pranašus, kad skelbtų: „Išsigąskite Manęs ir atiduokite Man pagarbą, nes Mano Teismo valanda atėjo." (Apr. 14, 7) Mano Karalystė nužengs staiga ant jūsų, todėl turite būti pastovūs ir tikėti iki galo. Mano vaike, melskis už nusidėjėlį, kuris nesupranta, kad yra suniokotas. Melskis, prašydamas Tėvo atleisti nusikaltimus, kuriuos pasaulis nuolatos daro. Melskis už sielų atsivertimą, melskis už taiką. "Jeigu jūs mylėtumėte Dievą, tai būtumėte laimingi, sužinoję tai. Keletą dienų vėliau Viešpats pridėjo: „Tie, kurie Mane iš tikrųjų myli, kentės tik dėl to, kad nepadarė dėl Manęs daugiau. Jie taip pat bus apvalyti; bet vargas tiems, kurie Mane atmesdavo ir atsisakydavo atpažinti Mane. Tie jau turi savo teisėją: Tiesa, kuri buvo jiems suteikta, taps jų teisėju Tą Dieną." (Jn. 12, 48) Daug kartų per Mano pranašus girdėjote, kaip Aš sakydavau: „Viešpaties Diena yra ranka pasiekiama" (Apr. 22, 7, 10. 12.20), ir kad Mano Sugrįžimas yra arti. Jeigu Mane mylėtumėte, būtumėte laimingi sužinoję, kad Mano Šventoji Dvasia ant jūsų su visa Savo Galią ir visa garbe." (1991.09.19) Per įspėjimą į nuvalymą: atnaujinimo malonė 1997 metais Dievas Tėvas Savo Giesmėje skelbia šio įspėjimo vaisius, kuris turi sustabdyti žmonijos nuodėmes ir apvalyti ją: „Mano Akį visada traukė nuolankios ir atgailaujančios dvasios žmogus, ir Aš, Kuris esu žinomas kaip duodantis gimimą greitai duosiu Savo kūriniams, palaimintiems Mano Šventosios Dvasios, atgimimą, kokio dar niekada nebuvo per visą istoriją. Liepsna iš Mano Širdies bus jūsų apvalymas, kūriniai, ir taip įvyks Mano teismas." (mažasis teismas - V. R.) Taip bus padaryta, kad būtų nuimta jūsų uždanga, ir kad pamatytumėte mane apsisiautusį šlovingu grožiu ir šventumu. Įvykdysiu šį Mano meilės aktą (mažąjį teismą - V. R.), kad laimėčiau jus Sau. Tada jūs irgi atsigręšite į Mane. Tapsite Mano Meilės liudininkais. O kada žmonės, nustebinti jūsų širdies permainos, paklaus jūsų nuolankaus elgesio priežasties, atsakykite: „Išmokau to iš savo Tėvo; klausiau Mano Sužadėtinio (Spouse), ir dėka to tapau šviesos sūnumi. Mano Dievas yra mano Šviesa, o amžinas gyvenimas - tai Jo kaip vieno tikro Dievo ir kiekvieno kūrinio Viešpaties pažinimas. Tada, Mano draugai, ir jūs priklausysite Sužadėtiniui visados ir per amžius”. (1997.09.25) Šaltinis: lenkų katalikų leidyklos Vox Domini puslapis http://www.voxdomini.com.pl/ Info: mail to: info@voxdomini.com.pl ]
KRISTUS APIE SIELĄ (Kristaus apsireiškimai italei regėtojai Marijai Valtortai (1897 - 1961)) 1) „Siela - tai dieviškasis elementas Dievo sukurtas kiekviename žmoguje. Ji lydi jį žemiškoje egzistencijoje ir išliks kitam gyvenimui. Siela nėra daiktas, ir yra verta visokios pagarbos. Yra tik vienas Dievas, Kuris sukūrė sielas”. (II Kn. 2 d.: vizija 96) 2) Jėzus: „Dieviškoji dalis yra tavyje. Tai siela. Ji kyla iš Dievo: nuo tikro Dievo, todėl yra dieviška. Tai gyvas brangakmenis žmoguje, kuris gyvena dieviškais ir gyvais dalykais - tikėjimu, taika, tiesa. Karas sielos nebaugina. Persekiojimas jos nesužeidžia. Mirtis jos neužmuša. Tik blogis, darymas kažko, kas yra žema, ja sužeidžia bei atima ramybę, kurią Aš suteikiu”. (VI Kn. Jėzaus Kristaus Kančia) 3) Jėzus: „Žmogus su mirusia siela nėra jau esybė atsimenantis dangų, bet gyvulys, kuris dreba dėl savo gyvuliško gyvenimo”. (VI Kn. Jėzaus Kristaus Kančia)) Jėzus: „Siela nėra neprotinga. Embrionas - taip. Siela yra duodama, kai jau yra suformuotas žmogaus gemalas. Siela yra panaši į Dievą - amžina ir dvasinė. Siela pereina per tris fazės - stadijas: pirma - kurinio, antra - naujo kurinio; trečia - tobulumo. Pirmoji yra bendra visiems žmonėms. Antra priklauso teisingiesiems... Trečia fazė yra būtina palaimintiesiems arba šventiesiems”. (III kn., 2 d., vizija 65) 7) Jėzus: „Jūsų sielas, be jokių abejonių, silpnina pirmapradė nuodėmė, aistros, nuodėmės, įvairios jūsų ir kitų egoizmo formos. Šis egoizmas erzina jūsų ir artimųjų sielas, uždaro jas, ir jos negali pakilti begalinio Dievo tobulumo kontempliacijai”. (III kn., 1 d., vizija 30) 9) Jėzus: „Siela yra kaip šviesa. Siela yra matoma visame kame, kas atskiria žmogų nuo gyvulio. Dievas trokšta padaryti Sau sostą iš kiekvienos geros sielos”. (III Kn. I d.: vizija 27) 11) Jėzus: „Budėkite, kad Demonas, Pasaulis ir Kūnas nesuvedžiotų jūsų valios ir nesunaikintų jūsų sielos”. (VI Kn. 4 d.: vizija 119) 12) Jėzus: „Siela pas žmogų yra amžina, panaši į jos Kūrėją, sukuriama kiekvieną kartą naujam žmogui, kuris yra pradėtas”. (V Kn. 14 d.: vizija 11) GYVŪNŲ SIELA Jėzus: „Žemesnių kūrinių gyva siela nėra tokia siela, kokią turi žmogus, tai yra gyvenimas, paprasčiausiai gyvenimas, tai reiškia būti jautriam aktualiems dalykams, kaip kūno taip ir jausmų. Kai gyvūnas numirs, yra nejautrus, kadangi su mirtimi jam ateina visiška pabaiga. Jam nėra ateities, bet kol gyvena, kol kenčia badą, šaltį, nuovargį ir jaučia sužeidimą, kančią, malonumą, meilę, neapykantą, ligą ir mirtį”. (IV Kn. 6 d.: vizija 237). Vertimas iš lenkų kalbos) APIE DIEVIŠKOS MEILĖS STEBUKLUS ŠVENČIAUSIAME SAKRAMENTE IR ŠVENTOSE MIŠIOSE Penki Eucharistijos stebuklai I pavyzdys. Vaikelio pasitikėjimas. Mielos yra Dievui vaikelio maldos; nekaltą, šventą vaiko širdelę noriai priglaudžia Dievas Savo glėbyje bei daro stebuklus jam nesuprantamus. - Airijoje – prieš daugelį metų - vienas misionierius švento užsidegimo pilnas, vienoje bažnyčioje vaikus mokino, kad Jėzus Kristus, iš Savo malonių pertekliaus - visam laikui malonėjo pasilikti su mumis ir gyvena naktį ir dieną ten ant altoriaus, Duonos ir Vyno pavidaluose, kad visada mums galėtų padėti. Tad kiekvienas žmogus, mažas ar didelis, tegul bėga prie Išganytojo! Jis gydo nusidėjėlius, skausmą visokį ramina, Jis visiems noriai suteikia Savo malonių. Šiuos pakilius žodžius, kaip balsą iš dangaus, gaudo, deda į širdį mažas vaikelis, ak! jam Dievo pagalbos taip reikia, jis jau seniai jos ieškojo! - Kada gi visi iš bažnyčios išėjo, drebančiais žingsniais jis eina prieš didįjį altorių, ir garsiai šaukia: "Jėzau saldžiausias, esi čia su mumis?" - Tyla... tad vaikas šventame užsidegime užlipa net ant altoriaus stalo ir pirštukais nedrąsiai stuksena ir klausimą savo dar pakartoja. Bet štai, o Viešpaties stebukle!!! jis aiškiai girdi iš Viešpaties Namelio malonų, saldų dangiškąjį balsą: "Esu čia, vaike, gal ko nors nori? - "O, taip, o mano Jėzau, meldžiu Tave aš, duok mano tėvui tikėjimo Tavo malonę, kad kartu su manimi būtų jis danguje, ir Tave, kaip ir aš, mylėtų be galo. - "Gerai, vaike!" - Jėzus atsako. Vaikas linksmai į namus jau sugrįžta, bet nepasako nė vieno žodžio, apie tai, kas nutiko, niekam iš žmonių. - Rytojaus dieną švento vaikelio tėvas, visų nustebimui, atgailaujantis, skuba šventąja išpažintimi nuplauti savo kaltės ir Jėzui lenkias. (Kun. M. Jėžis) II pavyzdys. Stebuklas Bolsene 1263 metais dievobaimingasis popiežius Urbonas IV užsuko į Orvieto miestelį, netoli Romos. Kaip tik artėjo metas, kada tik vienoje Liego diecezijoje buvo minima Dievo Kūno šventė. Šv. Tėvas svarstė, ar neišplėsti šios šventės visam pasauliui ir tuo būdu dar labiau pavesti žmonių darbus bei gyvenimą Dievo, pasislėpusio Švenčiausiame Sakramente, globai. Kada jis taip dvejojo, tarp žmonių paplito žinia apie stebuklą, kuris įvyko artimoje Bolsenoje. Šv. Kotrynos bažnyčioje jaunas kunigas aukojo šv. Mišių Auką. Daug žmonių susirinko pasimelsti ir paprašyti Dievo palaiminimo. Nėra žinoma, ar todėl, kad prieš Mišias nesusikaupė, ar išbandymą Dievas siuntė - tuoj po aukojimo jaunas kunigas pradėjo abejoti: "Ar tas baltas, apvalus paplotėlis - tikras gyvas Viešpaties Jėzaus Kūnas?" Nori vargšas melstis toliau pagal nustatytą šv. Mišių kanoną, bet kažkokia jėga priverčia ji žiūrėti į baltutėlę Ostiją ir jis galvoja: ar tai iš tikrųjų yra įmanoma, kad su menkų žemiškų žodžių pagalba galėtų įvykti toks didelis, nežemiškas, antgamtinis stebuklas. Tai gi yra ta pati Ostija, kurią jis pats greitai ir neatsargiai padėjo ant patenos zakristijoje, ta pati, kurią iš žemės derliaus kepa vienuolynuose. Vargšas kunigas kratosi tų minčių ir pradeda Memento už mirusius, ir vėl jį užpuola abejonės, kurių negali atsikratyti. Pavargęs bei nusivylęs abejonėmis, jis nori jų atsikratyti, bet kuo labiau nuo jų kratosi, tuo labiau jose įsipainioja. Šv. Mišias vis gi reikia aukoti iki galo, liaudis negali laukti, kol praeis jo abejonės, susirinkusi liaudis stipriai tiki. Galima sau įsivaizduoti, kokias kančias kentėjo kunigas, toliau aukodamas šv. Mišias, kaip šaltai skambėjo jo lūpose maldos žodžiai; drebėdamas jis ėmė Ostiją ir kalbėjo: "Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų" ir, laužydamas Ostiją "Kuris su Tavimi gyvena vienybėje ..." Bet žiūrėkite! iš perlaužtos Ostijos sunkiasi kraujas, kaip iš sužeisto kūno, tikras, raudonas kraujas. Išteka, kaip iš gilios žaizdos. Labai nustebęs pamato kunigas, kad jis įsisunkia į baltą medžiagos drobę. Jis karštai meldžiasi ir nuolankiai prašo pasigailėti. Vargonai nutyla, bet liaudis, matydama stebuklą, pati pradeda nuostabią, neseniai sukurtą giesmę: "Pange lingua gloriosi corporis mysterium" ( Garbink, liežuvi, garbingojo Kūno Paslaptį!). Štai davė Viešpats didį ženklą, stebuklą padarė - kuris parklupdė ant kelių visus, o labiausiai abejojantiems akis atvėrė į amžiną tiesą. Greitai ši žinia apie stebuklą pasiekė šventąjį Tėvą. Sujaudintas iki širdies gelmių, kunigas puolė prieš Urboną IV, laukdamas aštrių žodžių... Bet Petro įpėdinis tik sakė, maloniai pakeldamas sujaudintąjį: "Turėjai, kaip Tomas netikėlis, pamatyti mūsų Viešpaties žaizdas. Būk gi dabar nuolankiu ir tikinčiu, kaip Tomas. Palaiminti, kurie nematę, bet tiki. Šis stebuklas paskatino Urboną IV-ąjį, paskelbti Dievo Kūno šventę kaip visuotinę šventę. Tuo būdu šventasis Tėvas norėjo dar labiau mus suartinti, dar labiau suvienyti su Kristumi, Kuris, iš meilės mums, apsigyveno kuklioje paprastoje Ostijoje. (Iš vyskupo Pelčaro raštų). III pavyzdys Stebuklas Poznanėje Poznanėje yra Dievo Kūno Bažnyčia, pastatyta didelio stebuklo, kuris tenai įvyko, amžinajai atminčiai. 1399 m. rugpjūčio 15 dieną, kitatikiai, degantys neapykanta Viešpačiui Jėzui, papirko vieną bedievę moterį, kad atneštų jiems Švenčiausią Sakramentą. Šį pavogė tris šv. Ostijas iš t. dominikonų bažnyčios ir atnešė jiems. Tada jie, rūsyje, Svidzinskų mūriniame name, pradėjo šv. Ostiją badyti... ir, o stebukle! - iš Ostijos gausiai ištekėjo Švenčiausias Kraujas, taip, kad jis užliejo stalą, grindis bei sienas. Bedieviai apstulbo! Viena akla žydė, sužinojus apie tai, atskubėjo į nusikaltimo vietą ir pradėjo karštai melstis ir stebuklingai atgavo regėjimą... Juos dar labiau apėmė siaubas ir jie įmetė šv. Ostijas į šulinį, kuris buvo tame rūsyje ... Bet Ostijos pačios pakilo iš vandens į orą. Tada nusikaltėliai jas paėmė, suvyniojo į drobę, kad jas nuneštų toli į lauką ir užkastų. Einant, pilies vartuose, kada ėjo šalia elgetos, rankų bei kojų invalido, tas staiga buvo pagydytas. Gatvėje, vadintoje Šalamachy, mirštantis žmogus pasveiko, šaukdamas: "Čia esantis Dievas mane pagydė!" Šv. Ostijas ganykloje užkasė giliai žemėje bei apdėjo velėna. Berniukas Paulius, ten ganantis gyvulius, pamatė didelę šviesą ir tris šv. Ostijas kaip baltus drugelius tos šviesos viduryje. Greitai ir Pauliaus tėvas, grįžęs iš bažnyčios po šv. Mišių, pamatė tą patį bei nubėgo į miestą ir apie tai pranešė vyskupui. Ši žinia žaibo greičiu išplito mieste; visi skuba regėti Dievo stebuklus. Tada žydė, stebuklingai pagijusi iš aklumo, papasakojo viską... Vyskupas procesijoje nuėjo į lauką ir šv. Ostijos pačios nusileido ant patenos, laikomos maldingo senelio kun. Ričivolo, kuris su pagarba atidavė jas vyskupui, o tas procesijoje nunešė į katedrą. Bet Ostijos vėl dingo iš ten ir pasirodė senoje vietoje, ganykloje. Taip buvo suprasta Dievo valią, kad Viešpats Jėzus nori ten pasilikti ir pirma pastatė mažą koplytėlę, o 15 metų vėliau, 1414 m., Lenkijos karalius Vladislovas Jogaila, neseniai atverstas iš pagonybės, tenai pastatė puikią bažnyčią, išlikusią iki šių dienų, pavadintą Dievo Kūno, o vėliau - ir karmelitų vienuolyną... (Kun. F. Cozelis, T.J.) Versta iš maldaknygės "Kwiat eucharystyczny", 1937-8 m. Šventoji Klara, dvasinė šventojo Pranciškaus dukra bei mokinė, degė ypatinga meile Viešpačiui Jėzui Švenčiausiame Sakramente. Į Jį buvo nukreiptos visos jos mintys ir jausmai, visi reikalai bei pamaldus pratimai. Toje meilės ugnyje, dažnoje Komunijoje ji sėmėsi jėgų ir šviesos visiems gyvenimo poreikiams. „Kur tavo lobis, ten ir tavo širdis", sako Išganytojas. Klaros lobiu buvo Švenčiausias Sakramentas, todėl jos širdis visada buvo atkreipta į Jį... Prie Jėzaus kojų praeidavo jos visos akimirkos, kuriomis ji galėjo naudotis. Palaužta ligos dar ir lovoje ji dirbo, kad papuoštų Jo šventovę... ir su tokiu uolumu ir rūpestingumu, lyg būtų pamiršusi savo kentėjimus. Jos gyvą tikėjimą, karštą meilę švenčiausiai Ostijai, gausiai apdovanodavo Jėzus Savo malonėmis ir dideliais stebuklais, kaip tai pamatysime šiame atsitikime. Friderikas II, bedievis imperatorius, užpuolė katalikišką valstybę. Savo armijoje jis turėjo saracėnų gaują, kurie buvo Italijos siaubas. Šitie barbarai - godūs žudynių ir gaisrų, apsupo Asyžių ir į nuolankių šv. Pranciškaus tarnaičių vienuolyną taikė savo sviedinius. Jau kopėčiomis peržengė mūrą šventos jų prieglaudos... Klara, sulaikyta sunkios ligos lovoje, negalėjo užkirsti kelio tiems įvykiams... Išsigandusios vienuolės, besirūpindamos labiau siela negu kūnų, su ašaromis eina į jos celę. - Nebijokite, - sako joms šventoji,- pasitikėkime Viešpačiu Jėzumi, Jis apgins mus. Klarai prašant, ją nunešė į bažnyčią. Ten ji puolė ant kelių prieš Meilės Dievą, su ašaromis ir malda savo sielą išlieja... Staiga girdisi saldus, lyg vaikiškas balsas, einantis iš Tabernakulio: - Visada rūpinuosi jumis, ir dabar jus apsaugosiu! Tuoj pat Klara, Dievo įkvėpta, ima dėžutę su Švenčiausiuoju Sakramentu, ir parodo ją barbarams...O įstabus stebuklai! Drąsiausi, kurie jau užlipo ant sienos, apakinti dieviškos šviesos, nukrenta bejėgiai... Visi didžioje panikoje bėgo, vienuolynas ir miestas buvo išgelbėti. Tuojau visur pasigirdo tik džiugios giesmės, panašios į tas, kurios aidėjo Betulijoje po Holoferno mirties. Šv. Damiano vienuolyne, Asyžiuje, iki šiol saugoma dėžutė, kurią Dievo tarnaitė rodė barbarams, ir to stebuklo atminimui šventoji Klara piešiama, rankoje laikanti Švenčiausiąjį Sakramentą. Kun. I. H. Pataisytas vertimas iš knygos "Cuda Bože w Przenajswiętszym Sakramencie", t. Gr. Rossignoli. V pavyzdys. Kunigaikštis Radvila ir Švenčiausias Sakramentas Jėzuitų ordino veikaluose, Lenkijoje, t. Rostovskio surašytuose, turim užrašytą didelį stebuklą apie Švenčiausiąjį Sakramentą, kuris atsitiko kunigaikščiui Mykolui Radvilui ir tapo jo atsivertimo priežastimi. Kunigaikštis Radvilas buvo atkakliu eretiku. Šlovingasis t. Skarga veltui stengėsi jį atversti. 1616 metais, kada kunigaikštis atvažiavo juodą (pasninko - vert. past.) sekmadienį į savo valdas, pietums jam padavė keptą gaidį. Kunigaikštis ir jo draugai prie stalo juokėsi iš katalikiškų pasninkų, - o nuo to kalba perėjo prie katalikų tikėjimo bei V. Jėzaus buvimo Švenč. Sakramente. Kunigaikštis išgėręs sušuko: Tai tokia tiesa, kad Viešpats Jėzus yra gyvas Švenčiausiame Sakramente, tartum kad tas iškeptas gaidys atgytų ir nuskristų iš šios lėkštės’... Staiga, o dieviškos visagalybes ir gerumo stebukle! gaidys atgijo, suplasnojo sparnais, ir bėga iš lėkštės, didžiausiam nustebimui ir siaubui visų esančių. Kunigaikštis Radvilas, paliestas Dievo malonės bei akivaizdaus stebuklo, tuoj pat grįžta į Varšuvą ir skuba į jėzuitų bažnyčią, - pas tėvą Skargą, kurį rado sakykloje. Po pamokslo eina pas jį į zakristiją, ir prašo priimti į šv. Bažnyčios narius bei išpažinties. Tėvas Skarga, kuris anksčiau patyrė kunigaikščio pasityčiojimų, galvoja, kad ir dabar jis iš jo juokiasi, - griežtai tarė jam: „Kunigaikšti, čia ne vieta ir ne laikas juokams"! Tada kunigaikštis puola jam po kojomis ir pasakoja jam visą atsitikimą, kurio liudininkų buvo. ...Atlieka išpažintį, daro tikėjimo išpažinimą,... - ir nuo to buvo vienas iš uoliausių ir karštų katalikų. Šio savo stebuklingo atsivertimo atminimui, jis pastatė dvi dideles bažnyčias ir du vienuolynus, vieną mieste, o kitą ant kalno už miesto. (Kun. F. Cozelis, S J Iš lenkiškos maldaknygės „Kwiat eucharystyczny") vertė J. P.) Jėzus - belgei Margaritai - ir visiems (1965 - 1975 m. ištraukos) Versta iš knygos: "Orędzie Miłosiernej Miłości dla małych dusz", 129 psl. 1966 m. rugpjūčio 24 d. „Laiminu tave ir prašau bendradarbiauti pasakojant apie Mane ir plečiant žmonių širdyse Mano Karalystę žemėje. Tiems, kurie turėtų abejonių, sakau: neniekinkite to, kas iš Manęs ateina ir ką jums siunčiu Savo Gailestingume, kad priminčiau jums jūsų pareigas Mano ir Mano Švenčiausios Motinos atžvilgiu... Taikai pasaulyje: kiekvienoje parapijoje turi būti iš naujo pradėta melstis rožančių visų tų, kurie jį apleido arba paliko kaip maldą senoms močiutėms. Ir ganytojas turi būti savo kaimenės priekyje. Mano Motina turi nugalėti šėtoną. Ar ji nepasakė jums, kad visada melstumėtės ir darytumėt atgailą? Ar tai darote? Rožančiaus kalbėjimas šiandien yra būtinybė: „Kur du arba trys yra susirinkę Mano Vardu, ten ir Aš esu jų tarpe". Svarbios ištraukos „Pasakyk kunigams, kad jeigu pasaulis neatgailaus, jeigu nepanorės išgirsti Mano balso, kaip giljotinos peilis kris ant jų Mano rūstybė. Tai yra įspėjimas! Noriu, kad Mano Atsišaukimas būtų paskelbtas, nes jis nėra skirtas šunims. Jeigu bus priimtas ir įgyvendintas, tada sulaikysiu Savo Teisingumą, jeigu ne, jis įvyks. Neabejok Mano Žodžiu, daryk, ką tau pavedu." (1967. 06.05.) „Kodėl taip dažnai sergate? Nes jūs nenorite Mano Kūno ir Mano Kraujo. O jūsų varganas kraujas neteikia jums tos jėgos, kuri yra reikalinga jūsų sielos gyvenimui. Kūnas nėra siela. Siela nėra kūnas. Siela yra svarbesnė už kūną, nes ji maitina ir duoda jam gyvenimišką jėgą... Sergantieji, aukokite savo kančias. O jūs, sveikieji, dėkokite Viešpačiui Jo meilės vardan stokite tarnauti kitiems. Visi galite prisidėti prie Jo atėjimo". (1967. 06. 25.) „Meilės Atsišaukimas" mažosioms sieloms yra skirtas plačiai išplisti pasaulyje. Jūs, nuolankios ir pilnos pasitikėjimo mažosios sielos, artinkitės prie Savo Dievo be baimės. Sukurkite aplink Jį, didesnei Jo garbei, nenugalimą kariuomenę švelniai ir geranoriškai vadovaujant Mano Švenčiausiai Motinai... Ant savo skydų nešiokite Švenčiausių Jėzaus ir Marijos Širdžių emblemas (pav. škaplierių, stebuklingą. medalikėlį ir t.t.)". (1966. 08. 14.) „Sunaikinimo šešėlis kaba virš pasaulio. Jeigu tautos neatsivers, turi būti pasiruošę didelėms katastrofoms žemėje, jūroje ir ore". (1967.1.15.) Ne mažiau rimti įspėjimai skirti atsakingiems Bažnyčioje: „Tikrai, baisus tai bus momentas, kai jie atsiras prieš Mane. Turės duoti ataskaitą už save ir už tuos, kuriuos patikėjau jų globai. (1966.1.19.) Kas tie atsakingieji? Jėzus juos nurodo: tai yra vilkai avių kailiais, netikri ganytojai, kurie ganosi savo avidės sąskaita. „Vilkai yra Mano avidėje, o kadangi yra apsirengę avių kailiais, net teisingieji tampa abejojančiais. - Pavojus gresia mano avims." (1966.1.18.). „Tuos Aš išbrauksiu iš gyvųjų tarpo." (1967.05.6). Bet sužeistoji Jėzaus Širdis nesumažina Savo begalinio Gailestingumo siūlydama gydomąsias priemones: pirmiausiai atgailą ir [antrą] mažųjų sielų armija. Jos gali "pakeisti įvykių eigą, atnaujinti žemės veidą." jos susijungs į kariuomenę, pavadintą „Gailestingos Jėzaus Širdies mažųjų sielų ordinas". (1967.4.1). Jos su Jėzumi dalyvaus išganymo darbe: "Mažosios sielos, ar norite su Manimi būti išganymo vaikais? Jei taip, tai reikalauju iš jūsų to, ko Mano Tėvas norėjo iš Manęs.". (1967.7.5). Jėzus: „O štai mažosios sielos dienos tvarka. Dienos aukojimas: už popiežių; jo intencijomis, už visą Bažnyčią, už visus kunigus, už taiką pasaulyje, už nusidėjėlių atsivertimą, už kenčiančiuosius ir atsilyginant už įžeidimus Mano Dieviškajai Širdžiai ir Sopulingajai Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. Kviečiu kiekvieną sielą, iš visų jėgų ir visu didžiadvasiškumu kovoti su egoizmu, kuris yra visuose ir kiekviename atskirai. Kviečiu didžiajai artimo meilei, - platinti rožančių. Tai Bažnyčiai bei Kunigams pridės daug malonių. Malda yra paliekama kiekvienai atskirai sielai pagal jos galimybes. Neapleiskite jos be rimtos priežasties, kadangi ji yra šventėjimo priemonė, kuri jungia jus su Dievu ir leidžia Jį pažinti jėgos, kuri pripildo jūsų sielas, dėka... Atsiduokite visiškai Mano Valiai. Pasitikėkite Manimi... Jei taip padarysite, sustabdysite blogio augimą. Daugelis įeis į save ir sugrįš prie visokio gėrio Šaltinio. Pasakiau ir pakartoju: Mano mažosios sielos gali išgelbėti pasaulį. Visur kurkite mažas šventumo saleles. Keletas šventų sielų parapijoje gali tą parapiją išgelbėti. Daugiau parapijų, kuriuose yra šventos sielos, gali išgelbėti šalį. Reikia gyventi meile ir ją spinduliuoti. Bet be aukų nieko nėra įmanoma". (1967.12. 5). „Iš dvasininkų pageidauju kiekvieną dieną pusę valandos bendrai melstis rožančių. Vertingos malones, kurias gaus, atsvers tai, ką kiti laiko praradimu. ... Taika pasaulyje bus gauta tik per teisingumą ir gerumą. Melskis, kad žmones suprastų šią tiesą”. (1966.09.28.)
Originalo pavadinimas: "Message de l'Amour Misericordieux aux petites ames" ir leidimas jį spausdinti: NIHIL OBSTAT IMPRIMI POTEST P. Thysen G. M. van Zuylen Censor dep. Episc. Leod. Liege 1.1.1980 Liege 11.2.1980
Pamaldumo į Dieviškąjį Gailestingumą aktualumas (Pagal šv. Faustinos dienoraštį („Dzienniczek”))
„Žmonėms duodu indą, Dievas pažadėjo didelę malonę - ypatingai tau ir visiems, kurie paskelbs apie šį didžiulį Mano gailestingumą. Aš Pats ginsiu juos mirties valandoje, kaip Savo garbės, ir, nors sielų nuodėmės būtų juodos kaip naktis, kada nusidėjėlis kreipiasi į Mano gailestingumą, atiduoda Man didžiausią garbę ir yra Mano kančios nuopelnu. Kada siela šlovina Mano gerumą, tada šėtonas dreba prieš ją ir bėga į patį pragaro dugną.” Vienoje adoracijoje Jėzus man prisiekė, kad: „Sieloms, kurios kreipsis į Mano Gailestingumą, ir sieloms, kurios šlovins ir skelbs kitiems apie Mano didžiulį Gailestingumą, mirties valandoje pasielgsiu su jomis pagal Mano begalinį gailestingumą... „Kas jį (vainikėlį) kalbės, gaus didelį gailestingumą mirties valandoje. Dvasininkai (kunigai) dalins jį nusidėjėliams kaip paskutinio išgelbėjimo lentą; ir nors tai būtų kiečiausias nusidėjėlis, jeigu tik kartą sukalbės šį vainikėlį, gaus malonę iš Mano begalinio gailestingumo. Trokštu, kad visas pasaulis pažintų Mano gailestingumą; trokštu dalinti sieloms, kurios pasitiki Mano gailestingumu, nesuprantamos malones”. Jėzaus gailestingumo vainikėlis Ant paprasto penkių paslapčių rožinio sukalbame vieną kartą Tėve mūsų, Sveika Marija ir vieną kartą - Tikiu Dievą... Po to, prie kiekvieno didžiojo karoliuko, prieš paslaptį kalbame vieną kartą: „Amžinasis Tėve, aukoju Tau mylimiausio Tavo Sūnaus, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną ir Kraują, Sielą ir Dievybę, kaip atsilyginimą už savo ir viso pasaulio nuodėmes”. Prie dešimties mažųjų karoliukų sukalbame tokią maldelę: „Skausmingąja Jo Kančia pasigailėk mūsų ir viso pasaulio”. (po 1 kartą) Vainikėlį užbaigiame malda: „Šventas Dieve, šventas Galingasis, šventas Amžinasis, pasigailėk mūsų ir viso pasaulio”. (3 k.) 1937 m. II. 17. Šiandien šv. Mišių metu regėjau kenčianti Jėzų... Jėzus pažvelgė į mane ir tarė: „Sielos žūna, nežiūrint Mano karčios kančios. Duodu jiems paskutinę gelbėjimo priemonę, tai yra Mano Gailestingumo šventė. Jeigu jos nepagarbins Mano gailestingumo, pražus amžiams. Mano gailestingumo sekretorė, rašyk, kalbėk sieloms apie šį dideli Mano gailestingumą, nes arti yra baisi diena, Mano teisingumo diena”. Jėzau, pasitikiu Tavimi. Pragaro regėjimas (...) „Šiandien buvau pragaro prarajose, angelo įvesta. Tai yra didelės bausmės vieta, kurios plotas yra siaubingai didelis. Štai įvairios kančios, kurias mačiau: pirmoji kančia, kurią sudaro pragaras, yra Dievo praradimas; antra - nuolatinis sąžinės priekaištas; trečia - niekada jau tas likimas nepasikeis; ketvirtoji kančia - yra ugnis, kurį pervers sielą, bet jos nesunaikins, tai yra baisi kančia, tai yra grynai dvasinė ugnis, uždegta Dievo rūstybės; penktoji kančia - yra nuolatine tamsa, baisi dusinanti smarvė, ir nors yra tamsa, velniai bei pasmerktos sielos mato vienas kitą, ir mato visą kitų bei savo blogį; šeštoji kančia - yra nuolatinė šėtono draugija; septintoji kančia - yra baisi neviltis, neapykanta Dievui, keiksmai ir burnojimai. Tai yra kančios, kurias pasmerktieji kenčia kartu, bet tai dar nėra kančių pabaiga. Egzistuoja atskiros kančios sieloms,, kurios yra pojūčių kančios: kuo kiekviena siela nusidėjo, tuo yra kankinama baisiu ir neįmanomu aprašyti būdu. Egzistuoja baisūs požemiai, kančios prarajos, kur viena kančia skiriasi nuo kitos; numirčiau matydama šių baisių kančių vaizdą, jeigu manęs nepalaikytų Dievo visagalybė. Tegul žino nusidėjėlis: kokiu pojūčiu nusideda, tokiu ir bus kankinamas visą amžinybę. Apie tai rašau Dievo pavedimu, kad jokia siela neatsikalbinėtų, kad pragaro nėra, arba kad niekas ten nebuvo ir nežino, kaip ten yra. Aš, sesuo Faustina, Dievo įsakymu buvau pragaro prarajose tam, kad galėčiau pasakyti sieloms ir paliudyti, kad pragaras yra. Dabar apie tai kalbėti negaliu, nes turiu įsakymą iš Dievo, kad tai palikčiau raštu. Velniai turėjo man didelę neapykantą, bet Dievo įsakymu turėjo būti man paklusnūs. Tai ką parašiau, yra tik silpnas tų dalykų, kuriuos mačiau, šešėlis. Viena pastebėjau: kad ten yra daugiausia sielų, kurios netikėjo, kad yra pragaras. Kada aš atsipeikėjau, tai negalėjau atsigauti iš išgąsčio, kaip baisiai ten kenčia sielos, todėl dar karščiau meldžiuosi už nusidėjėlių atsivertimą, nuolat meldžiu jiems Dievo gailestingumo. O mano Jėzau, verčiau noriu merdėti iki pasaulio pabaigos didžiausiose kančiose, negu turėčiau Tave įžeisti mažiausia nuodėme. JMJ „Dukra Mano, jeigu per tave reikalauju iš žmonių pagarbos Mano gailestingumui, tai tu pirmoji turi pasižymėti pasitikėjimu Mano gailestingumu. Iš tavęs reikalauju gailestingumo darbų, kurie turi kilti iš meilės Man. Gailestingumą turi rodyti visur ir visada artimui, negali nuo šito pasitraukti, nei atsisakyti, (...) Duodu tau tris būdus, kaip daryti gailestingumo darbus artimui: pirma - veiksmas, antra - žodis, trečia - malda; į šiuos tris laipsnius įeina gailestingumo pilnatvė ir ji yra neginčijamu meilės įrodymu Man. Tokiu būdu siela šlovina ir atiduoda pagarbą Mano gailestingumui. Taip, pirmas sekmadienis po Velykų yra gailestingumo šventė, bet turi būti ir veiksmas; reikalauju ir pagarbos Mano gailestingumui iškilmingai švenčiant šią šventę ir per pagarbą šiam paveikslui (Dieviškojo Gailestingumo paveikslui - vert. past.), kuris yra nutapytas. Per šį paveikslą duosiu daug malonių sieloms, jis turi priminti Mano gailestingumo reikalavimus, nes net ir stipriausias tikėjimas be darbų nieko nepadės.” O mano Jėzau, Tu Pats man pagelbėk visame kame, nes matai, kokia maža esu, tai vien pasitikiu Tavo, Viešpatie, gerumu. (psl. 231 - 233) Skaistyklos vizija ... „Brangioji motina vyresnioji pasiuntė mane, kartu su kitomis dviem seserimis atostogų... gabalą kelio už Varšuvos. Tada aš paklausiau Viešpaties Jėzaus: Už ką dar turiu melstis? Jėzus man atsakė, kad ateinančią naktį man duos pažinti, už ką turiu melstis. Pamačiau Angelą Sargą, kuris man liepė eiti paskui save. Tą pačią akimirka atsiradau miglotoje, ugnies pripildytoje, vietoje, o joje - visą daugybe kenčiančių sielų. Tos sielos labai karštai meldžiasi, bet be naudos sau, tik mes galime ateiti joms į pagalbą. (!!!) Liepsnos, kurios jas degino, nelietė manęs. Mano Angelas Sargas nepaliko manęs net trumpam. Ir aš paklausiau tų sielų, kokia jų kančia yra pati didžiausia? Ir jos man vienbalsiai atsakė, kad didžiausia kančia joms yra Dievo troškimas. Mačiau Dievo Motiną lankančią skaistyklos sielas. Sielos Mariją vadina „Jūros Žvaigždė”. Ji joms atneša vėsą. Norėjau su jomis daugiau pabendrauti, bet mano Angelas Sargas davė man ženklą, kad reikia eiti. Išėjome už durų šio kenčiančio kalėjimo. [Išgirdau vidinį balsą], kuris pasakė: „Mano gailestingumas to nenori, bet teisingumas liepia.” Nuo tos akimirkos glaudžiau bendrauju su kenčiančiomis sielomis.” (27 psl.) Vainikėlis už skaistyklos sielas (Kalbama ant paprasto rožančiaus) Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šv. Dvasios. Amen. Jėzau, Dieve mano, paslėptas Švenčiausiame Sakramente, garbinant Tave ir aplankant vardan šventųjų skaistyklos sielų, aukoju Tau, sujungus su Nekalčiausiąja Švenčiausios Motinos Širdimi šią mano maldą, visus atlaidus, kuriuos galiu joje pelnyti, tų sielų paguodai bei išgelbėjimui Tavo dieviškos Širdies pamiltų, o ypač už N. N. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen. Ant didžiųjų karoliukų paprasto vainikėlio vietoj „Tėve mūsų” kalbamas Tikėjimo, Vilties bei Meilės aktas sekančiai: Jėzau, mano Dieve, tikiu Tavimi, nes esi pati Tiesa! - Sudedu į Tave viltį, nes esi ištikimas Savo pažadams! - Myliu Tave, nes esi amžinoji meilė ir gerumas! (Daliniai atlaidai už kiekvieną kartą). Ant mažųjų karoliukų, vietoj „Sveika Marija”: Saldžiausioji Marijos Širdie, būk mano išgelbėjimu! (Daliniai atlaidai už kiekvieną kartą, Pijus X., 1909 m.) Baigiant kiekvieną dešimtuką: Geras Jėzau, mūsų Viešpatie, duok joms amžinąjį atilsį! (Daliniai atlaidai už kiekvieną kartą). Pabaiga Gailestingasis Jėzau! Per Tavo Motinos Nekalčiausiąją Širdį priimk šią mano maldą ir leisk, kad šiais atlaidais, kurios per ją suteikiamos galėtų pasinaudoti N. N. siela, o taip pat kitos skaistykloje kenčiančios sielos, pagal dievišką nuožiūra. Amen. Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus ir Šv. Dvasios. Amen. Aukojimas Amžinasis Tėve, aukoju Tau Jėzaus Kristaus Kraują, Kančią ir mirtį, Švenč. Mergelės bei Šv. Juozapo skausmus, už mūsų nuodėmių atleidimą, už skaistyklos sielų išgelbėjimą, už mūsų Motinos - šv. Bažnyčios poreikius ir už nusidėjėlių atsivertimą. Amen. Jėzus - Faustinai I. Parašyk: „Esu triskart šventas ir Man yra bjauri kiekviena nuodėmė. Negaliu mylėti sielos, turinčios nuodėmės dėmes, bet kada ji gailisi, tai nėra ribų Mano dosnumui kurį jaučiu jai.. Mano gailestingumas apima ją ir išteisina. Savo gailestingumu seku nusidėjėlius visuose jų keliuose ir džiūgauja Mano Širdis, jeigu jie grįžta pas Mane... Pasakyk nusidėjėliams, kad nei vienas ne išvengs Mano rankos. Jeigu jie bėga nuo Mano Gailestingos Širdies, tai pateks į Mano teisingas rankas. Pasakyk nusidėjėliams, kad jų visada laukiu, įsiklausau į jų širdies plakimą, kada ji plaks dėl Manęs. Parašyk, kad kalbu jiems per sąžinės priekaištus, per nesėkmes ir kentėjimus, per audras ir perkūnijas. Kalbu Bažnyčios balsu, o jeigu veltui bus visos Mano malonės, - pradedu ant jų rūstintis, palikdamas juos sau pačiam ir duodu jiems tai, ko jie trokšta”. (460 psl.) II. „Parašyk tai: „Prieš tai, kai ateisiu kaip teisingas Teisėjas, pirma ateinu kaip gailestingumo Karalius. Prieš pat teisingumo dienos atėjimą, bus žmonėms duotas danguje toks ženklas. Užges visokia šviesa danguje ir bus didele tamsa visoje žemėje. Tada pasirodys danguje kryžiaus ženklas, o iš skylių, kur buvo perkaltos Išganytojo rankos ir kojos, išeis didelė šviesa, kuri kai kurį laiką apšvies žemę. Tai įvyks trumpam prieš paskutinę dieną”. (49 psl.) 1934 m. 08. 2. Vilnius. „Kai įėjau į savo vienutę, išgirdau šiuos žodžius: „Kiekvieną sielą, kuri kalbės šį vainikėlį (arba kiti prie mirštančiojo sukalbės) ginsiu mirties valanda, - vis vien gaus tuos pačius atlaidus. Kada prie mirštančiojo kalbamas šis vainikėlis, Dievo pyktis numalšinamas, neišmatuojamas gailestingumas apima sielą...” (“Dzienniczek”, 248 psl.) 818 „Šią dieną paaukojau už Rusiją, visus savo kentėjimus ir maldas paaukojau už šią vargšę šalį. Po šv. Komunijos Jėzus man pasakė, kad: “Ilgiau šios šalies negaliu pakęsti, nerišk man rankų, dukra mano.” Supratau - jeigu ne malda mielų Dievui sielų, tai jau seniai ši tauta pavirstų į nieką'“. (Ten pat). (Nr. 1158) “Davė man Viešpats pažinti savo valią lyg trijuose atspalviuose, bet tai yra viena. Pirma: nuo pasaulio izoliuotos sielos degs aukoje prieš Dievo sostą ir išprašinės gailestingumą visam pasauliui... Ir mels palaiminimo kunigams, ir savo malda ruoš pasaulį galutiniam Jėzaus atėjimui. Antra: yra malda, sujungta su gailestingumo darbu. Ypatingai saugos vaiko sielą prieš blogį. Malda ir gailestingumo darbai turi savyje viską, ką šios sielos turi daryti... Trečia: yra malda ir gailestingas paslaugumas nesurištas jokiais įžadais, bet už jo įvykdymą jos turės dalį visuose nuopelnuose ir privilegijose. Šiam atspalviui gali priklausyti visi pasaulyje gyvenantys žmonės. Šio atspalvio narys turi atlikti ne mažiau kaip vieną gailestingumo darbą per dieną, o jų [darbų] gali būti daug, nes kiekvienam, netgi neturtingiausiam, yra lengva jį įvykdyti, nes tai ypač trejopas gailestingumo vykdymas: gailestingasis žodis - per atleidimą ir paguodimą, antra - kur negalima [vykdyti] žodžiu, tai [reikia] melstis - ir tai yra gailestingumas; trečia - gailestingumo darbai. O kai ateis paskutinė diena, iš to būsime teisiami ir pagal tai gausime amžinąjį nuosprendį”. (Šv. Faustina Kovalska „Dzienniczek”, Miłosierdzie Boże w duszy mojej”, Warszawa 1993 r., psl. 321) * * * Paruošė Juozas P. E-paštas: jona3@projektas.lt, E-mail: jona3pl@o2.pl, Ý-ïî÷òà: jona9@mail.ru .
|
su
kuriuo jie turi ateiti malonių į gailestingumo šaltinį. Šiuo indu yra
šis paveikslas su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi”.